Laisvos visuomenės instituto aktualijų naujienlaiškis |
| | | Mieli skaitytojai, Pastaruoju metu Laisvos visuomenės instituto naujienlaiškiai Jus pasiekia rečiau. Tačiau tai nereiškia, kad aktualijų ar darbų yra mažiau. Priešingai – informacijos srautas intensyvus, todėl nenorime jo dar labiau apkrauti. Siekiame siųsti labiau koncentruotus naujienlaiškius, kuriuose išryškinsime svarbiausias LVI veiklos sričių aktualijas. Šiame naujienlaiškyje kviečiame trumpai apžvelgti svarbiausius rugsėjo–spalio mėnesių įvykius. Šiame naujienlaiškyje: • svarbiausi teisėkūros klausimai • konferencija Šiluvoje „Baimė ir drebėjimas: ant ko statysime Lietuvos ateitį. Šiluvos deklaraciją apmąstant“ • „Žygis už gyvybę 2026“ Vilniuje • Jaunųjų katalikų visuomenininkų seminaras |
| | |
|
|
|
| | | Šeimos stiprinimo įstatymas. Seimo komitetuose prasidėjo diskusijos dėl Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 pakeitimo projekto Nr. XVP-970. Projektas registruotas 2025 m. lapkritį ir jo aiškinamajame rašte deklaruojamas siekis efektyviau koordinuoti bei sistemiškiau formuoti šeimos politiką. Pats tikslas – veiksmingesnė šeimos politika – sveikintinas, tačiau teisėkūroje neužtenka vertinti vien administracinį efektyvumą, ne mažiau svarbu išdiskutuoti, kokių principų, institucinių garantijų ir konstitucinių orientyrų siūloma atsisakyti ir ar šie pakeitimai iš tiesų padės pasiekti išsikeltą tikslą. LVI, išanalizavęs projektą, nori atkreipti ne tik politikų, bet ir visos visuomenės dėmesį į tai, kad dalis siūlomų pakeitimų šeimos politiką ne stiprina, o priešingai, griauna tai, kas ilgą laiką buvo kryptingai kuriama. Siūloma atsisakyti įstatymo preambulės, tėvystės ir motinystės papildomumo principo, dvasinės ir kartų kaitos šeimos funkcijų, silpninti Nacionalinės šeimos tarybos institucinį savarankiškumą bei ilgalaikio šeimos politikos planavimo ir atskaitomybės mechanizmus. Šeimos stiprinimo įstatymas turi nustatyti aiškią, konstituciškai pagrįstą ir ilgalaikę valstybės šeimos politikos kryptį, o ne ją silpninti ir fragmentuoti. Skaitykite plačiau LVI pasiūlymus dėl Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimų čia. |
|
|
|
Patariamojo referendumo klausimas. 2026 m. balandžio 9 d. Seime pradėta svarstyti 63 Seimo narių iniciatyva surengti patariamąjį referendumą „dėl piliečių valios dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo paskelbimo“, kuriame Tauta kaip suverenas, balsavimu galėtų išreikšti savo nuomonę dėl šeimos apibrėžimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kreipėsi į universitetus ir kitas institucijas dėl ekspertinių išvadų pateikimo. Spalio 1 d. turėję vykti šių išvadų pristatymui skirti komiteto klausymai buvo atšaukti, vėliau klausimas negrąžintas į šio komiteto posėdžių darbotvarkę. Kol kas lieka neaišku, kada ir kokia tvarka klausimo svarstymas bus tęsiamas, nes komiteto pirmininkas vengia kalbėti apie šio klausimo svarstymo sugrąžinimą. Visgi, norisi atkreipti dėmesį, kad tokios konstitucinės reikšmės klausimas turėtų būti nagrinėjamas skaidriai, nuosekliai ir neužvilkinant parlamentinės procedūros. Tauta, kaip suverenas, turi teisę išsakyti savo nuomonę svarbiausiais valstybės valdymo klausimais. |
|
|
|
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: suaugusiųjų interesai negali nustelbti vaiko teisių. LVI, įvertinęs siūlomą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo atitiktį Konstitucijai, prigimtinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, LR tarptautiniams įsipareigojimams, įstatymams ir teisėkūros principams, dar balandį pateikė pastabas Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir Seimo nariams. Svarbiausi LVI siūlymai: 1. Atsisakyti siūlymo sudaryti teisines sąlygas vienišai moteriai susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu, neužtikrinant vaiko teisės žinoti savo tėvą ir motiną. 2. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir į principą, kad teisės neturi būti atskirtos nuo pareigų, Įstatymo projekte įtraukti nuostatą, kad pagalbinis apvaisinimas leidžiamas tik toms poroms, kuriose vaiko biologinis tėvas sutinka prisiimti vaiko tėvystę. 3. Atsisakyti teisinio reglamentavimo, sudarančio prielaidas neribotam vaikų pradėjimui ir naikinimui pagalbinio apvaisinimo procedūros metu. Ir kt. Diskusijos dėl šio įstatymo projekto nėra vien medicininių technologijų klausimas. Jos paliečia pačią teisės sampratą – vaiko interesus, atsakingą tėvystę, žmogaus gyvybės apsaugą ir ribą, kurios biomedicininė teisė neturėtų peržengti. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo klausimas artimiausiu metu sugrįš į LR Seimo svarstymo sesiją. |
|
|
|
Rugsėjo 3 d. Šiluvoje jau ketvirtus metus iš eilės vyko Šiluvos deklaraciją apmąstyti pakvietusi nacionalinė mokslinė – praktinė konferencija, šįkart pavadinta „Baimė ir drebėjimas: ant ko statysime Lietuvos ateitį“. Šiluvos konferencijų ciklas rengiamas nuo 2022 m., tęsiant dialogą, prasidėjusį po 2021 m. Šilinių atlaidų metu J. E. Kauno arkivyskupo metropolito dr. Kęstučio Kėvalo paskelbtos Šiluvos deklaracijos. Per ketverius metus konferencija tapo reikšminga akademinės ir visuomeninės minties platforma, telkiančia akademikus, visuomenės lyderius, politikus ir Bažnyčios atstovus bendram dialogui apie Šiluvos deklaracijoje įvardytų principų reikšmę šiandienos Lietuvai. Konferencijos dalyvius sveikinęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas, atkreipė dėmesį į esminį klausimą – kuo grindžiamas žmogaus orumas ir ant kokių pamatų norime kurti šeimą, visuomenę bei valstybę. „Kai pagrindinės žmogaus teisės grindžiamos ne žmogaus prigimtimi ir orumu, tada net tos tiesės, kurios šiandien atrodo neliečiamos, rytoj gali būti imamos kvestionuoti ir paminamos.“ Sveikinimo žodžius taip pat tarė Bažnyčios kronikos fondo valdybos pirmininkas, Telšių vyskupas dr. Algirdas Jurevičius, VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius ir Krikščionių profsąjungos ir Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas Audrius Globys. Pastarasis pabrėžė, kad „baimė išorinių grėsmių ir vidinių iššūkių akivaizdoje gali sukaustyti, ypač tada, kai politiniu, teisiniu, socialiniu ir kultūriniu lygmenimis bandoma keisti pamatines žmogaus, šeimos, lyties ir laisvės sampratas. Tokia baimė gali trukdyti ieškoti sprendimų, reikalingų mūsų valstybės tvarumui ir Tautos ateičiai užtikrinti. […] Tačiau galime susidurti ir su priešingu pavojumi. Vis didėjančių grėsmių akivaizdoje ramindamiesi, kad viskas savaime išsispręs ir judės šviesios ateities link, rizikuojame prarasti gebėjimą bijoti to, kas iš tiesų kelia grėsmę mūsų būčiai.“ Pranešimus skaitė Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas „Pagarbi Viešpaties baimė ir visuomenės atsinaujinimas”, doc. dr. Lina Šulcienė „Baimės metafizikos paguoda”, prof. dr. Alvydas Jokubaitis „Vyskupo Motiejaus Valančiaus fenomenas“, prof. dr. Gediminas Karoblis „Priešobaimingumas. Demografinis šaltkrėtis. Ką daryti?”, Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė „Vienodi šūkiai, skirtinga tikrovė: Lietuvos ateities kryžkelė”. Į diskusiją buvo kviečiami visų LR Seime esančių politinių partijų pirmininkai, o jiems negalit dalyvauti prašyta deleguoti partijos atstovą, esantį LR Seime. Diskusijoje dalyvavo: prof. dr. Aurelijus Veryga (LVŽS), Linas Kukuraitis (DSVL), Roma Janušonienė (LSDP), dr. Laurynas Kasčiūnas (TS-LKD), dr. Vytautas Sinica (NS). Diskusiją moderavo teisininkas dr. Vygantas Malinauskas. Kviečiame peržiūrėti konferencijos įrašą, pranešimus, diskusijas ir nuotraukas. |
| | | | | |
|
|
|
Rugsėjo 26 d. vykęs „Žygis už gyvybę 2026“ į sostinės centrą sukvietė šeimas, jaunimą, senjorus, medikus, pedagogus, nevyriausybinių organizacijų atstovus. Žygio tikslas – telkti visuomenę ir priminti apie realios pagalbos svarbą žmonėms, susiduriantiems su nėštumo, tėvystės, ligos, negalios, vienišumo ar senatvės sunkumais. Žygio idėja – ne smerkti ar skaldyti, bet stiprinti tarpusavio atsakomybę, solidarumą ir rūpestį tais, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Renginyje savo gyvenimo istorijomis dalinosi Lietuvos ir užsienio svečiai: Monika ir Povilas Kaušylai, Patricija Sandoval (JAV), Giedrė ir Antanas Šaviniai, Sanna ir Saulius Karosai, Kristina Judinė. Taip pat vyko muzikinė programa, edukacinės veiklos vaikams ir organizacijų mugė. Dalyviai galėjo daugiau sužinoti apie pagalbą besilaukiančioms moterims, šeimų palaikymą, atsakingą tėvystę, žmonių su negalia priėmimą, sergančiųjų slaugą ir orią senatvę. Renginyje dalyvavo svečių ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų. LVI prisidėjo prie šios visuomeninės iniciatyvos partnerio sąlygomis. Plačiau skaitykite čia. |
| | |
|
|
|
Jaunųjų katalikų visuomenininkų seminaras |
|
|
|
Spalio 17-19 dienomis Kaune vyko ,,Jaunųjų katalikų visuomenininkų seminaras". Čia rinkosi jaunimas iš įvairių Lietuvos miestų, kuriam rūpi Lietuvos ateitis ir kuris nori ne tik stebėti, bet ir veikti. Kartu su dr. Vygantu Malinausku, dr. Lina Šulciene (VDU KTF), Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu, kardinolu Sigitu Tamkevičiumi SJ ir Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininku Audriumi Globiu jaunimas gilinosi į šiandienos ir anų laikų Lietuvos visuomenės iššūkius, jų priežastis ir galimus sprendimus. Kaip remiantis bendraisiais principais atpažinti esmines problemas? Kaip nelikti abejingiems konkrečiose situacijose? Ką kiekvienas galime padaryti ten, kur esame? Seminarą sudarė ne tik paskaitos, bendraminčių pokalbiai, bet ir naujos pažintys su aktyviai veikiančiais NVO atstovais, bendrystė bei padrąsinimas imtis atsakomybės už savo bendruomenę ir Lietuvą. Seminaro globėjas J.E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Organizatoriai: LVI, Ateitininkų federacija, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga. |
| | |
|
|
|
Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos |
| | | Jūsų parama mums kaip niekad svarbi. Nuo 2022 m. LVI savo, o tuo pačiu ir kitų organizacijų teisę veikti nediskriminuojant jų dėl įsitikinimų ir pažiūrų tenka ginti ir teismuose. 2022–2024 m. Institutas tris kartus susidūrė su diskriminaciniu vertinimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruotuose valstybės finansavimo procesuose. Dėl šių sprendimų ginčas persikėlė į teismus. Trys iš keturių bylų jau yra laimėtos. Nevyriausybinių organizacijų teisė dalyvauti viešajame gyvenime ir pretenduoti gauti valstybės finansavimą negali priklausyti nuo to, ar jų argumentuotai, pagarbiai ginamos pažiūros (pvz. partnerystės, šeimos, Stambulo k., lytiškumo ir kt.) patogios tuo metu sprendimus priimantiems asmenims. Todėl ši kova nėra vien LVI klausimas. Plačiau apie LVI darbus ir bylas kviečiame skaityti LVI veiklos ataskaitose. Kviečiame prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklos, padėti mums ir toliau profesionaliai ginti žmogaus prigimtines teises ir laisves, šeimą, žmogaus gyvybę bei sąžinės ir religijos laisvę. Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų palaikymą. |
|
|
|
Linkėjimai Laisvos visuomenės instituto komanda |
|
|
|
 |
|