preview

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

LVI naujienos

2025-10-15

Gyvybės kultūra šiandien

Mieli skaitytojai,

Pastarasis mėnuo Lietuvoje ir pasaulyje priminė, kad pagarba žmogaus gyvybei išlieka kertiniu visuomenės pamatu. Šių pokyčių akivaizdoje dar svarbiau telktis bendram tikslui – kurti visuomenę, kurioje gyvybė būtų vertinama nuo pat prasidėjimo iki natūralios mirties, o šeima laikoma esmine tautos atrama.

Toliau naujienlaiškyje skaitykite:

Žygis už gyvybę, Vilniuje
Susitikimas su LR Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės nariais
Straipsniai apie gyvybės kultūrą

Žygis už gyvybę, Vilniuje

2025 m. spalio 4 d. Vilniuje vyko „Žygis už gyvybę“ – visuomenės solidarumo renginys, kuriuo siekta priminti, jog žmogaus gyvybės vertė yra pamatinė, nekintanti ir prigimtinė. Šiais metais renginys pirmą kartą suvienijo Baltijos šalių atstovus – lietuvius, latvius ir estus, taip pat dalyvavo svečiai iš Lenkijos. Panašios eitynės tuo pat metu surengtos ir Austrijos sostinėje Vienoje bei Slovėnijoje.

Žygio organizatoriai pabrėžia, kad renginio tikslas – priminti visuomenei, jog kiekviena žmogaus gyvybė nuo pat jos pradžios yra vertinga ir nusipelno apsaugos. „Mus žmonėmis daro būtent požiūris, kad žmogaus vertė ir orumas nepriklauso nuo amžiaus, būklės, gebėjimų, sveikatos ar indėlio į visuomenės gerovę. Pati žmogaus būtis yra besąlyginė vertybė“, – sako renginio organizatoriai.

Jie kviečia kurti visuomenę, kurioje kiekviena motina sulauktų palaikymo, kiekvienas tėvas – nestokotų drąsos prisiimti atsakomybę, o vaikai būtų vertinami kaip dovana. Taip pat raginama atkreipti dėmesį į sovietinės teisės reliktus, vis dar esančius mūsų teisinėje sistemoje, įvertinti Seime svarstomo Reprodukcinės sveikatos įstatymo etinius ir teisinius aspektus bei išreikšti aiškų nepritarimą šiam projektui.

„Žygis už gyvybę“ prasidėjo prie Martyno Mažvydo bibliotekos. Vienas iš renginio organizatorių teisininkas Ramūnas Aušrotas pabrėžė, kad Lietuvoje visada egzistavo nėštumo nutraukimo moters pageidavimu galimybė, bet valstybė niekada neskatino aborto finansinėmis priemonėmis. Šiuo metu planuojami įstatyminiai pokyčiai radikaliai keistų politiką ir silpnintų negimusios gyvybės apsaugą.

Krikščionių profsąjungos tarybos narė doc. dr. Lina Šulcienė ragino atkreipti dėmesį į gyvybės vertės nesupratimą mūsų visuomenėje. Pasak jos, ne tik pirmaujame pagal savižudybių skaičių, bet ir kasmet prarandame apie du tūkstančius gyvybių dėl abortų. Tai mirties kultūros įsigalėjimas.

„Atrodo, kad mes esam nujautrinti, užmigdyti ir nematome, kad

tai nusikaltimai. Pasikėsinimas į žmogaus gyvybę pamažu įgyja „teisių“ pavidalą, ir valstybė legaliai jį pripažįsta paversdama sveikatos sistemos darbuotojų teikiama paslauga. O juk tai – galingųjų karas prieš silpnuosius“, – kalbėjo L. Šulcienė.

Šiuolaikinėse visuomenėse gyvybė tampa tarsi našta, o ne dovana. Todėl šis žygis kviečia sutaikyti mus su gyvybe. „Esame mirties ir gyvybės kultūrų susidūrimo liudytojai, esame pačiame to susidūrimo sūkuryje. Prisiminkim, kas mes esame, prisiminkim… kad pasirinktume gyvenimą.”

Lietuvos gydytojų asociacijos „Už žmogaus gyvybę“ pirmininkė gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė, kreipdamasi į susirinkusius žygio „Už gyvybę“ dalyvius, pirmiausia akcentavo, kad esantys čia yra todėl, kad jiems buvo leista gimti ir už tai turime dėkoti savo mamoms, kurios ištarė „taip“, nepaisydamos to meto aplinkybių. Gydytoja pasakojo, kad, patvirtinus nėštumą, ji, kaip ir daugelis moterų, buvo paklausta: „Ar gimdysi?“.

Teisininkė, publicistė ir keturių vaikų mama dr. Salomėja Fernandez Montojo kalbėjo apie daugybę klaidingų ir žalingų stereotipų, su kuriais šiandien susiduria jaunos moterys ir motinos: „Šiandien matau, kaip giliai įsišaknijęs mąstymas, jog turėti vaikų lygu prarasti. Prarasti finansus, jėgas, laiką, karjerą… ir gerą figūrą. Nesutinku. Priimti į savo gyvenimą vaikus – tai ne prarasti, bet įprasminti finansus, jėgas, laiką, karjerą ir grožį.”

Pasak jos, Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas – juridinės technikos prasme prastai parengtas, turinio prasme ideologizuotas. „Nejau beprecedentės demografinės krizės akivaizdoje svarbiausiu valstybės rūpesčiu tapo aborto prieinamumo didinimas ir jo finansavimas iš mokesčių mokėtojų kišenės? Ar tik tiek valstybė gali pasiūlyti nykstančios tautos šeimoms? Jau viską padarėme šeimos stiprinimo srityje? Sukūrėme infrastruktūrą pogimdyvinius iššūkius patiriančioms mamoms? Susitvarkėme su akušerinio smurto apraiškomis mūsų ligoninėse? Išsprendėme būsto prieinamumo klausimą?”, – apie daugelio politikų ignoruojamas problemas kalbėjo keturių vaikų mama.

Skaityti plačiau

Susitikimas su LR Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės nariais

Spalio 9 d. „Žygio už gyvybę“ organizatorių ir rėmėjų atstovai susitiko su LR Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės nariais. Susitikimo tikslas – stiprinti šeimai palankią aplinką ir užtikrinti pagalbą moterims, atsidūrusioms krizinėse nėštumo situacijose.

„Mūsų pareiga – užtikrinti, kad nei viena moteris, atsidūrusi krizinėje situacijoje, neliktų viena. Tik suteikdami visapusišką pagalbą ir paramą galime padėti priimti gyvenimą tausojantį sprendimą“, – sakė Seimo vicepirmininkė Aušrinė Norkienė. Susitikimo metu pristatyti žygio tikslai, pateikti pasiūlymai gyvybės apsaugos bei šeimos stiprinimo klausimais.

„Žygis už gyvybę“ – pilietinis solidarumo renginys, kurio tikslas – priminti žmogaus gyvybės vertę, telkti visuomenę ir atkreipti politikų dėmesį į Seime svarstomo Reprodukcinės sveikatos įstatymo (toliau - RSĮ) etinius bei teisinius aspektus, išreikšti aiškų nepritarimą šiam projektui.

„Visuomenės, o ypač politikų dėmesį į demografines problemas bei RSĮ įstatymo grėsmes bandėme atkreipti įvairiais būdais – raštais, straipsniais, diskusijomis. Šį kartą pasirinkome kitokią, formą – žygį,“ – sakė Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos komunikacijos vadovė Diana Karvelienė.

Susitikime dalyvavusi Nacionalinės šeimos ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė pabrėžė, kad nors Lietuvoje jau ilgą laiką egzistavo nėštumo nutraukimo galimybė moters pageidavimu, valstybė šios praktikos niekada nebuvo įteisinusi įstatymu ir neskatino finansinėmis priemonėmis. „Planuojami įstatyminiai pokyčiai radikaliai keistų šeimos politikos kryptį ir silpnintų negimusios gyvybės apsaugą,“ – teigė V. Vasiliauskienė.

„Jei kas nors mano, jog abortas yra geriausia pagalba moterims krizinio nėštumo situacijose, gali kurti tam skirtą fondą, o ne siekti įteisinti šį verslo pasiūlymą valstybės lygiu. Mūsų patirtis rodo, kad moterys, patiriančios krizę, dažniausiai nori ne nutraukti nėštumą, o greičiau išsivaduoti iš nepakeliamos įtampos ir spaudimo, kurį patiria iš aplinkos,“ – dalijosi patirtimi Krizinio nėštumo centro vadovė ir viena iš įkūrėjų Zita Tomilinienė, primindama, kad abortas žaloja ir pačią moterį, o Lietuvoje iki šiol nėra sukurta nacionalinė krizinio nėštumo pagalbos sistema, todėl taip reikalinga pagalba šiuo metu tik ant NVO pečių.

Susitikime dalyvavo NVO organizacijų atstovai: Eglė Markūnienė (LGA Už žmogaus gyvybę pirmininkė), Zita Tomilinienė ir Simona Nevierienė (VšĮ Krizinio nėštumo centras), Diana Karvelienė (Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga ir Laisvos visuomenės institutas), Gediminas Plečkaitis ir Greta Plaskovičiūtė (Ateitininkų federacija), Kęstutis Mikolajūnas (Lietuvos tėvų forumas), Jurgita Salinienė (Lietuvos šeimos centras), Ingrida Jazgevičienė (Kauno šeimos centras), Simonas Streikus (VšĮ ,,Tiesa išlaisvina“), Antanas Urma (ProLife Europe)

Straipsniai apie gyvybės kultūrą

Diana Pūkelienė. Lietuva – valstybė, kurioje norisi gyventi ir gimdyti

„Statistikos departamento duomenimis, kasmet gimsta vis mažiau vaikų. 2024 metais fiksuotas vienas žemiausių gimstamumo rodiklių nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Nereikia net statistikos – užtenka išeiti į gatves ir gali puikiai matyti, kad besilaukiančių mamų ar šeimų su vežimėliais vis rečiau sutinki.

Dalis jaunų žmonių atidėlioja ar apskritai atsisako minties apie vaikų turėjimą. Dažniausiai tokį apsisprendimą nulemia ekonominis nesaugumas, tačiau vis labiau ryškėja ir vertybiniai pokyčiai – besikeičianti šeimos samprata, asmeninis komfortas ir laisvė neretai vertinami aukščiau nei įsipareigojimai. <...> Kartais susidaro įspūdis, kad net ir be kontraceptinių piliulių mūsų visuomenei jau yra pritaikytas „kontraceptinis smegenų plovimas“, nuo kurio ne tik pastoti nebenorima, bet jau ir nebegalima. Žmonių aklumas, kurie nemato žmogaus gyvybės stebuklingumo, tikrai stebina. Man nuoširdžiai gaila kiekvienos moters, kuri savo ar ne savo noru prarado kūdikį. <...>

<...> Todėl nuoširdžiai kviečiu jungtis prie tų, kurie sako: „Aš esu už Gyvybę!“ Spalio 4 d., 13 val. susitikime prie Nacionalinės Mažvydo bibliotekos ir leiskimės kartu į žygį „Už gyvybę“.

Ramūnas Aušrotas. Ne vyrų reikalas?

„Ne tu nešioji, ne tu gimdai, ne tu maitini – tai ir ne tavo reikalas“, – tokia frazė viešojoje erdvėje girdima vis dažniau. Tačiau ar tikrai? Ar tėvystė prasideda tik nuo vaiko gimimo, o vyrui nėra vietos diskusijoje apie gyvybės pradžią? <...> Šiandien sveikatos sistemoje vyras dažnai laikomas nereikšmingu net tada, kai kalbama apie jo paties vaiką, dar esantį motinos įsčiose.

Jis neturi teisės spręsti, ar vaikas bus gimdomas, jo sutikimo niekas nereikalauja, niekas neklausia, kaip jis jaučiasi. Vyras – tik socialinis kontekstas, į kurį neprivaloma atsižvelgti. Kaip yra sakiusi viena buvusi premjerė, jis – objektas. Toks pat, kaip ir negimusi gyvybė. <...> Tėvo atsakomybė ir teisės prasideda nuo pat pradžios. Šiandien, kai diskusijos apie abortą įkaista iki ideologinių kraštutinumų, būtina priminti: tai nėra tik „moterų klausimas“. Tai – dviejų žmonių pradėtas kelias, už kurį atsako abu. <...> Vyras neturi būti tylus stebėtojas. Jis turi teisę būti – ne kaip valdovas, bet kaip tėvas. Ne kaip kontrolės įrankis, o kaip atsakingas bendrakūrėjas."

Greta Plaskovičiūtė. Žmogaus gyvybė ir šeima – tautos ir valstybės pamatas

Gyvybė yra pati didžiausia žmogui suteikta dovana. Ji nuo pat apvaisinimo akimirkos tampa ne tik svarbiausia dovana, bet ir tautos bei valstybės ateities garantu. Nuo pirmojo širdies plakimo iki gyvenimo brandos ir mirties ši gyvybės grandinė atskleidžia žmogaus orumo didybę ir unikalų pašaukimą.

Deja, šiandieninė kultūra vis dažniau linkusi gyvybę nuvertinti. Ji tampa „pasirinkimo teise“, kurioje atsakomybės vengimas neretai pateikiamas kaip laisvė. Tačiau jokie ideologiniai įsitikinimai negali paneigti objektyvios tiesos, jog kiekviena gyvybė yra šventa ir neliečiama, nes žmogaus prigimtis nėra politinis susitarimas, bet Dievo ir gamtos įstatymo dalykas. <...> Jei valstybė remia politiką, kuri silpnina šeimos ir gyvybės apsaugą, pavyzdžiui, skatina abortų normalizavimą, kontracepcijos kultūrą ar alternatyvius šeimos modelius, ji ne tik paneigia Konstituciją, bet ir ardo prigimtinį visuomenės pamatą ir tokiais veiksmai stumia tautą į demografinę krizę ir moralinę degradaciją, kuri neišvengiamai pasmerkia valstybę žlugimui. <...>

Šeimos reikšmė tautai ir valstybei neapsiriboja vien gimstamumo rodikliais. Ji vaikui yra pirmoji mokykla, kurioje yra ugdomas atsakomybės jausmas, meilė, pagarba ir rūpestis. <...> Šeima yra vaiko pirmoji ir svarbiausia gyvenimo mokykla, kurioje perduodamos vertybės ir yra formuojamas pilietis. <...>

D. Karvelienė. Klausimai, keičiantys gyvenimus: „ar gimdysi?“, „o gal pabandom?“

„Nebuvau susimąsčiusi, kad turiu pasirinkimą, iki tol, kol akušerė po apžiūros echoskopu patvirtino nėštumą ir paklausė: „ar gimdysi?“ Tuo metu buvau pasimetusi, besiblaškanti ir be jokio aiškaus vaizdo, kaip bus ateityje“, – savo liudijimu „Žygis už gyvybę" dalijosi aborto išgyvenimą patyrusi ir dabar krizinį nėštumą patiriančias moteris konsultuojanti Krizinio nėštumo centro savanorė, psichologė Vilma.

Vilma pasakojo ir kitą artimoje aplinkoje nutikusią situaciją, kai jauna besipykstanti pora kilo liftu nutraukti nėštumo. Prasivėrus lifto durims, jis pasiūlė: „O gal pabandom?“ To užteko, kad jie iš lifto neišliptų ir grįžtų atgal, susituoktų, susilauktų dviejų vaikų ir santuokoje nugyventų 20 metų. Kai artimasis atsiduria krizėje, svarbus kiekvieno iš mūsų palaikymas.

Galbūt laikas ir politikams liautis kartoti tuos pačius melus ir stereotipus apie moters teisę rinktis, įstatymu įvirtinant tik vieną išeitį – abortą. Jei kam nors atrodo, kad abortas yra pagalba moterims, kurkite tam skirtą paramos fondą. Kodėl valstybės lygmeniu mums siūlomas tik vienas, neva vienintelis įmanomas sprendimas? Juk galime rinktis gyvenimą. O gal vis tik pabandom?

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

Jūsų parama mums kaip niekad svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklos bei kovų teismuose ginant sąžinės, žodžio ir įsitikinimų laisvę. Dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you would like to unsubscribe, please click here.