tauta-konstitucinis-teismas-ir-pasitikėjimas

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

LVI komentaras

2025-07-19

Tauta, Konstitucinis teismas ir pasitikėjimas

Mieli skaitytojai,

Gyvename laikais, kai esminės laisvės; sąžinės, tikėjimo, tėvų teisės auklėti vaikus, tautos suvereni galia – vis dažniau tampa politinių kovų objektu. Šiame naujienlaiškyje aptariame du reikšmingus įvykius: JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą, sustiprinusį tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo religinius įsitikinimus, ir diskusiją Seime dėl Konstitucinio Teismo veiklos bei būtinybės atkurti pasitikėjimą šia institucija.

Šiame naujienlaiškio numeryje toliau skaitykite:

Diskusija Seime; „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą"?
Svarbus JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl tėvų teisių ir religijos laisvės švietimo sistemoje
Krikščioniškos vertybės ES taikiklyje.

Diskusija Seime: ,,Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?"

Pastaraisiais metais Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) išgyvena vis gilėjančią pasitikėjimo krizę. Visuomenėje stiprėja abejonės dėl šios institucijos kaip Konstitucijos sergėtojos veiklos: Konstitucinio Teismo (KT) sprendimai ne tik peržengia Konstitucijos rėmus, bet ir formuoja naujas teisės normas, o pats KT perima Seimo – įstatymų leidžiamosios valdžios – funkcijas. Visuomenėje didėja nepritarimas jo sprendimams, o pasitikėjimo rodikliai, kaip rodo apklausos (2025 m. gegužės 2-12 d. „Vilmorus“ ir 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. „Baltijos tyrimai“), krenta. Pasitikėjimo šia institucija mažėjimas tampa pavojaus signalu visai Lietuvos demokratinei sistemai.

2025 m. liepos 2 d. Seime vykusioje diskusijoje „Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą viena svarbiausių valstybės institucijų?“ buvo aptarti KT veiklos trūkumai ir galimos reformos.

Kai gegužės 20-ąją pasirodė viešas kreipimasis į Prezidentą ir Seimą dėl Tautos suvereniteto, demokratijos ir teisinės valstybės apgynimo, kurį pasirašė 33 žymūs valstybės žmonės – akademikai, bažnyčios hierarchai, disidentai, aukšto rango atsargos kariškiai, Prezidento ir Seimo vadovų reakcijos nebuvo. „Todėl, kaip Tautos atstovai jausdami atsakomybę prieš į mus – Seimą – besikreipiančius garbius asmenis ir suprasdami jų keliamų klausimų rimtumą, įvairių frakcijų Seimo nariai – Rima Baškienė, Linas Kukuraitis, Martynas Katelynas, Valdas Rakutis, Kazys Starkevičius, Aušrinė Norkienė ir Vytautas Sinica ir organizavome šią diskusiją“, – sakė Seimo narys A. Ažubalis.

Audronius Ažubalis priminė nedemokratinį „įvykusio fakto“ kelią, kuriuo, panašu, KT dabar ir eina, nors tai prieštarauja pačios Konstitucijos raidei bei dvasiai. "Išvestiniai, todėl galimai savavališki Konstitucijos aiškinimai paneigia ir Konstituciją, kaip visuomenės sutartį, ir Tautos suverenitetą. Konstitucinio Teismo teisėjai „atrasdami” Konstitucijoje tai, ko joje nėra ir savo sprendimais legalizuodami tokius „atradimus”, taiko nenaują, tačiau efektyvią – „įvykusio fakto” metodiką. „Atradome” ir įteisinome, ir ką jūs mums? Praeis kiek laiko ir niekas nieko nebeieškos ir neginčys. „Paskaudės ir praeis”, kaip sakė vienas mūsų žymus teisininkas. <...> Asmeniškai aš nematau, kitų būdų sustabdyti KT aktyvizmą, kaip tik permąsčius bei reformavus jo veiklos parametrus,“ sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.

Prof. Alvydas Jokubaitis kritikavo KT kaip politinių madų įkaitą, kurio sprendimai dažnai remiasi užsienio teisiniais modeliais, o ne Lietuvos visuomenės realijomis. Jo žodžiais, „2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimas įkinko teisę į politikos traukiamą vežimą. To rezultatas – ideologinės pakraipos teisingumas, panašus į tą, kokį matėme Sovietų Sąjungoje“. Jis teigė, kad KT demonstruoja perteklinį paternalizmą, ignoruoja tautos valią ir pervertina savo konstitucinį vaidmenį.

Prof. Liudvika Meškauskaitė pabrėžė, kad tik 18 % gyventojų palaiko KT sprendimą, o tai rodo rimtą pasitikėjimo krizę. Profesorė pasiūlė skaidrinti teisėjų skyrimo procesą, atsisakyti Konstitucinio teismo sprendimų priėmimo anonimiškumo, tai užtikrintų KT atsakomybę už priimamus sprendimus, padidintų KT justicijos skaidrumą bei didintų visuomenės pasitikėjimą KT.

Doc. Vaidotas Vaičaitis pabrėžė, kad KT vis dažniau remiasi abstrakčia „Konstitucijos dvasios“ samprata, nepaisydamas aiškaus Konstitucijos teksto. Konstitucinės teisės žinovas išskyrė 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą dėl tos pačios lyties partnerystės kaip pavyzdį, kai KT peržengė savo kompetencijos ribas ir faktiškai nurodė Seimui, kokį įstatymą reikia priimti. Teisininkas taip pat turėjo ir nemažai konkrečių pasiūlymų tobulinimui, vienas jų – Seimui „keisti Konstitucinio Teismo (KT) įstatymą, sustiprinant KT teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą, KT proceso rungtyniškumą, teismo sprendimų skaidrumą bei atsisakant nekonstitucinių KT funkcijų.

Dr. Vygantas Malinauskas atkreipė dėmesį į bendrą teisės kultūros problemą – vyraujančią pozityvistinę sampratą, kuri leidžia teisės tekstus panaudoti ideologiniams ar politiniams tikslams. Jis pabrėžė būtinybę grįžti prie tautos suvereniteto principo ir atkreipė dėmesį į tai, jog Tauta pasitikės Konstituciniu Teismu, kai pradės jausti, kad Konstitucinis teismas gerbia Tautos suverenitetą ir visuomenės sutartį.

Diskusijos dalyviai, tarp jų ir kreipimosi signatarai, vieningai kritikavo KT dėl sprendimų politizacijos, neskaidrios teisėjų skyrimo tvarkos, sprendimų argumentų trūkumo bei pasisakė už KT reformos būtinumą.

Seimo nariai pripažino reformų būtinybę, tačiau atkreipė dėmesį į politinės valios stoką, biurokratines kliūtis bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklą, dažnai blokuojančią pokyčius.

Tikimasi, kad ši diskusija taps pagrindu konkrečioms iniciatyvoms – darbo grupės sukūrimui KT įstatymo pataisoms rengti ir kitoms visapusiškoms reformoms.

Apibendrinant, diskusija iškėlė didelį susirūpinimą dėl KT perteklinio aktyvizmo, savavališko Konstitucijos interpretavimo ir atotrūkio nuo tautos valios. Sprendžiant šias problemas siūloma:

griežtai apibrėžti KT kompetencijos ribas;
Sudaryti aiškius teisėtų atrankos kriterijus, užtikrinti rungtyniškumą;
Atsisakyti KT teisėjų priimamų sprendimų anonimiškumo;
įteisinti KT sprendimų peržiūros mechanizmą.

Skaidrumas, atviras dialogas ir pagarba Tautos suverenitetui ir visuomenės sutarčiai gali atkurti pasitikėjimą šia svarbia institucija.

Diskusija		Straipsnis

Svarbus JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl tėvų teisių ir religijos laisvės švietimo sistemoje

2025 m. birželio 27 d. JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė svarbų sprendimą, ginantį tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo religinius įsitikinimus. Teismas nutarė, kad Merilando valstijos mokyklos turi leisti tėvams atsiimti vaikus iš pamokų, kuriose naudojama LGBTQ+ tematika paremta literatūra, jei tai prieštarauja šeimos tikėjimui.

Ši byla, žinoma kaip Mahmoud v. Taylor, buvo inicijuota katalikų, stačiatikių ir musulmonų tėvų grupės, kuri skundėsi, jog jų vaikai buvo verčiami dalyvauti anglų kalbos ir literatūros pamokose, kuriose naudojamos ideologiškai angažuotos knygos, pavyzdžiui: Uncle Bobby’s Wedding– apie dviejų vyrų santuoką; Born Ready: The True Story of a Boy Named Penelope – apie translytį vaiką.

Teisėjas Samuelis Alito, pabrėžė, kad „Valdžia riboja tėvų religijos laisvę, kai verčia siųsti vaikus į pamokas, kurios kertasi su jų religinėmis pažiūromis“.

Šis sprendimas įtvirtina tėvų pirmumo teisę ugdyti savo vaikus pagal savo įsitikinimus. Tai kartu ir precedentas, stiprinantis tėvų pozicijas ne tik JAV, nes siunčia aiškią žinią visam demokratiniam pasauliui, jog religinių įsitikinimų laisvė turi būti gerbiama net ir modernios švietimo sistemos kontekste.

Skaitykite daugiau

Krikščioniškos vertybės ES taikiklyje

Europos Parlamento forumas seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių klausimais (EPF), finansuojamas „Bill & Melinda Gates Foundation“ ir George‘o Soroso, paskelbė ataskaitą, kurioje konservatyvios religinės grupės, ypač krikščioniškos, vaizduojamos kaip „ekstremistinės“, neva keliančios grėsmę „progresyvioms Europos vertybėms“. Vengrijos ministro įgaliotinė Bernadett Petri griežtai

dokumentą, pavadindama jį „atvirai antikrikščionišku kūriniu“, kuris rodo, kad ES grimzta į bedieviškumą. Anot jos, EPF bijo, kad tikintys žmonės, pasisakantys už Dievą, šeimą, Tėvynę ir tradicijas, vėl sustiprės ir imsis kurti visuomenę pagal šias vertybes. „Reikia paklausti: kodėl jie to bijo?“ – pabrėžė Petri.

Ataskaitoje minima ir religijos laisvę ginanti teisinė organizacija ADF International, kuri, pasak jos vadovo Paulo Colemano, efektyviai gina gyvybę, tėvų teises bei žodžio laisvę, todėl ir tampa įvairių atakų taikiniu.

Skaitykite daugiau

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

Jūsų parama mums kaip niekad svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklos. Dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you would like to unsubscribe, please click here.