Šv. Kalėdų laukimas ir nerimas dėl nuo Naujų metų įteisinto cheminio aborto

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

LVI naujienos

2022-12-22

Mieli skaitytojai,

šv. Kalėdos kiekvienais metais mus sugrąžina prie paprastų, bet ypatingai svarbių dalykų – artimo meilės, šeimos, bendrystės. Rodos, bent trumpam pamirštame aplink vyraujantį chaosą, kasdienius vargus, nerimą, dalijamės šiluma ir branginame vieni kitus. Tai neįkainojamos akimirkos, vertinkime jas. Linkime laisvės būti doriems, išmintingiems ir drąsiems, puoselėjant prigimtinę šeimą. O belaukiant šv. Kalėdų kviečiame jau paskutinį kartą šiais metais pažvelgti į LVI pastebėtas šalies aktualijas.

Gražių ir jaukių šv. Kalėdų bei ramių, taikių 2023-ųjų!

Šiame naujienlaiškyje skaitykite:

Lietuva 2050-aisiais liberalų akimis;
Kanapių dekriminalizavimas ar misija apsvaiginti Lietuvą?
Konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje“;
Nuo sausio 1 d. ministro įsakymu įteisinamas cheminis abortas;
Skaitiniai.

LIETUVA 2050-AISIAIS LIBERALŲ AKIMIS

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) paskelbė „Lietuva 2050: valstybės ateities scenarijai“ dokumentą, kuriame pateikiami 4 ateities vizijos: „Puikus naujasis pasaulis“, „Šiaurinė žvaigždė“, „Kapanojimasis“ ir „Amžinas įšalas“. Pavadinimai gana šmaikštūs, o turinys iškalbingas.

Šį dokumentą analizuoja LVI valdybos narys dr. Darius Alekna:

„Ypatingai skaisčiai liberalų negalia švyti aptariant pagrindinę Lietuvos problemą – katastrofišką demografinį nuosmukį. Visi keturi ateities scenarijai pripažįsta problemą ir mato vienintelį būdą taisyti padėtį – imigraciją. Geriausiu atveju Lietuva būtų patraukli aukštos kvalifikacijos imigrantams, blogiausiu – nepatraukli niekam..“

Liberalų „rojuje“ vaiko auginimo atostogos bus dar labiau trumpinamos, todėl mažus vaikus reikės kuo greičiau atiduoti į darželius, – jie ne šeimoje turi augti, o valstybės priežiūroje, kad tik mamos ir tėčiai kuo daugiau dirbtų.

Taip pat bus įteisinta eutanazija, LGBT+ šeimos ir jų galimybė įsivaikinti. Be to, šioje visuomenėje darniai sugyvens žmonės ir robotai (pastarieji turės ir tam tikras „žmogaus teises“.

Aptariamoje liberalų rojaus vizijoje gausu kitokių nepaprastai įdomių ir svarstymo vertų temų, kviečiame visus susipažinti su šiomis svajonėmis ir kartu nuspręsti, ar norėtume tokios jų ateities sulaukti.

Skaityti straipsnį

KANAPIŲ DEKRIMINALIZAVIMAS AR

MISIJA APSVAIGINTI LIETUVĄ?

Gruodžio 15 d. LR Seimo salėje vyko svarstymai dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 71 (1) straipsniu įstatymo projekto - kanapių dekriminalizavimo, taip pat dėl Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-1767(2)). Šie projektai yra susiję, todėl buvo balsuojama paeiliui. Situacija susiklostė keista, mat Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams Seimas pritarė, o Baudžiamojo kodekso nepritarė. Klausimas pateko į taip vadinamą šachmatų žaidime pato situaciją.

Panašu, kad LR Prokuratūros, šeimų organizacijų pateikti argumentai apie tokio kanapių dekriminalizavimo grėsmes nebuvo išgirsti. LRT laidoje Prokuratūros atstovas G. Ivanauskas pabrėžė, kad Prokuratūra „pasisako prieš [kanapių dekriminalizavimą] ar ragina iki šio žingsnio sukurti ir pradėti vykdyti efektyvias prevencines ir gydymo programas, pabrėžia numatomas pasekmes: didėsiantį narkotinių medžiagų vartojimą, išplisiančią neteisėtą prekybą, kuri lieka draudžiama, didėsiantį priklausomų nuo narkotikų žmonių skaičių.“

Kviečiame susipažinti su asmeniniais ir frakcijų balsavimo rezultatais.

Balsavimo rezultatai

VYKO KONFERENCIJA „GYVYBĖS KULTŪROS PUOSELĖJIMAS TECHNOLOGIJŲ PAŽANGOS LAIKMETYJE“

Lapkričio 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje“. Konferencijoje medicinos, teologijos ir teisės sričių mokslininkai-praktikai kalbėjo apie žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos programavimą, ekologinės, socialinės bei teisinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenimui, o renginį vainikavo diskusijų forumas.

LSMU Šeimos medicinos klinikos genetikas, prof. dr. Danielius Serapinas pristatė genetikos mokslo poziciją, jog gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Nuo pat lytinių ląstelių susidūrimo momento suformuojamas žmogaus genomas, o besiformuojantis naujas žmogus yra ne tik ląstelių rinkinys, bet ir psichologiją turinti būtybė. Profesorius kalbėjo apie tyrimus, įrodžiusius, kad embrionai sapnuoja ir turi gebėjimą formuoti asociatyvinius ryšius. Prieš gimimą įvykę patyrimai yra svarbi žmogaus raidos dalis, turinti pasekmių visą likusį gyvenimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo metu dar nesame žmonės.

VDU Santuokos ir šeimos studijų centro prof. dr. Birutė Obelenienė pastebėjo visuomenėje vyraujančią kalbos slinktį. Tapo įprasta viešoje erdvėje apie nėštumą girdėti vien neigiamame kontekste: neplanuotas, nenorimas, apsisaugoti nuo nėštumo, nėštumo prevencija, abortas saugiau nei nėštumas ir gimdymas. Tačiau pristatant abortą vis dažniau girdime saugus ir neva mokslu pagrįsta. Profesorės teigimu, kai į terminą įkeliamas jo pavadinimo neatitinkantis turinys, kyla ne tik rizika nesusikalbėti, bet ir daromas spaudimas asmens laisvam ir informuotam pasirinkimui.

LSMU Bioetikos katedros sociologė dr. Aušra Rimaitė kalbėjo apie dabartinėje visuomenėje kylančias grėsmes gyvybei. Gyvenimas šiandieninėje visuomenėje primena pasivaikščiojimą minų lauke. Daugelį mus supančių rizikų ne tik sunku suvaldyti, jas sunku suvokti, jas supa „neapibrėžtumas“, kuris veda link „nusivylimo pasauliu“. Rizikos visuomenės teorija siūlo permąstyti globalių rizikų poveikį, pasaulėžiūrų kaitą, vertybių krizę ir elgseną krizių akivaizdoje.

LSMU Sveikatos Psichologijos katedros vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė atkreipė dėmesį į tai, kaip besilaukiančiai mamai būtina socialinė parama. Nėštumas yra stresą keliantis įvykis, kurio metu vyksta ryškūs biologiniai ir psichologiniai pokyčiai. Vyksta motinystės tapsmo procesas, kai moteris tampa mama, keičiasi gyvenimo prasmės samprata.

Prof. dr. kun. Andrius Narbekovas kalbėjo apie žmogaus orumui kylančius iššūkius dėl naujųjų gyvybės pradėjimo technologijų. Vyraujantis požiūris į žmogaus atėjimą į šį pasaulį yra reprodukcinis. Tai dehumanizuojantis požiūris, atsiejantis žmogaus orumą nuo gyvybės sukūrimo fakto. Technologija pakeičia sutuoktinių aktą, vaikai imami traktuoti kaip pagaminamos prekės, o vaiko prigimtinė teisė gimti santuokoje, turėti tėvą ir motiną, ir gyventi šeimoje tampa nebesvarbi. Tačiau iš tikrųjų žmogus yra ne priemonė, o tikslas savaime.

Teisininkas Vytis Turonis aptarė konstitucinės teisės į žmogaus gyvybės apsaugą problemas praktikoje. Jis pastebėjo antikonstitucinę tendenciją svarbiausius politinės bendruomenės klausimus spręsti apeinant Seimą ir išvengiant viešo ir skaidraus teisėkūros proceso. Kritikos susilaukė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl žmogaus teisių klausimus sprendžiančių poįstatyminių aktų. Nuo to galiausiai nukenčiame visi, nes pasikeitus valdžiai nesunkiai gali būti pažeistos bazinės žmogaus teisės.

Pranešimų sesiją baigė VDU doktorantė, akušerė Alina Liepinaitienė, kalbėjusi apie reakcijas į naujagimio netektį šeimos ir sveikatos priežiūros specialisto akimis. „Per pirmąjį savo budėjimą susidūriau su situacija, kai atvažiavo moteris, kurios vaisius buvo žuvęs gimdoje. Bendravome 18 valandų ir visą tą laiką galvojau, ką darysiu, kai gims vaikelis“, – pasakojo akušerė. Šis vaikas gimė negyvas. „Ir aš jai [motinai] nesakiau nieko, tiesiog apkabinau, nes tokioms situacijoms nėra žodžių“, – sakė A. Liepinaitienė. Pranešėja dalinosi jautria asmenine patirtimi kaip motina, netekusi vienuolikos vaikų.

Visų konferencijos pranešimų vaizdo įrašus rasite paspaudę žemiau esančią nuorodą. Konferencijos organizatoriai taip pat pasirašė rezoliuciją, kuria kreiptasi į LR Seimo narius ir Vyriausybę su pasiūlymais krizinio nėštumo, medikų sąžinės laisvės, tėvystės ugdymo ir kitose srityse.

Konferencijos rezoliucija

Konferencijos pranešimai

MINISTRO ĮSAKYMU CHEMINIS ABORTAS

LIETUVOJE TAPS LEGALUS

Įsigaliojus Sveikatos apsaugos ministro įsakymui, nuo sausio 1 dienos moterims Lietuvoje galės būti skiriami abortą sukeliantys preparatai ir taip atliekamas cheminis abortas, keliantis visą pluoštą medicininių, moralinių, psichologinių bei teisinių problemų, tarp kurių – didelė rizika moters sveikatai. Be to, keliami pagrįsti klausimai dėl gydytojų ir vaistininkų sąžinės laisvės, kurią užtikrinti bus labai sunku.

Teisininko Vyčio Turonio teigimu, ministro įsakymas prieštarauja Konstitucijai. „Prie kiekvieno ministro įsakymo paprastai būna nurodoma, kokiu įstatymu ar jo punktu vadovaudamasis ministras priima vieną ar kitą įsakymą. Tačiau būtent čia to nerasime, kaip ir nerasime 1994 m. dokumente – nes tokio įstatymo tiesiog nėra. Lietuvoje nėra įstatymo, kuriuo būtų įteisinta ar tuo labiau reguliuojama nėštumo nutraukimo tvarka. Ministras šiuo atveju savavališkai tą daro ir pažeidžia valdžių padalijimo principą, teisinės valstybės principą.“

LVI LR Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo nariams pateikė pasiūlymus dėl teisės aktų ir pagalbos krizinio nėštumo situacijoje sistemos tobulinimo. Raštu atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje vis dar nėra sistemiškai sprendžiama krizinio nėštumo problema, kuri ypatingai aktuali siekiant užtikrinti palankią šeimai aplinką, prieinamą ir efektyvią nėščiųjų bei jų vaikų sveikatos ir gyvybės apsaugą, bet priimami su palankia šeimai politika nesuderinami teisės aktai. „Nesant įstatyminio pagrindo, ministro įsakymas, kuriuo yra sukuriama ir detaliai reglamentuojama teisė į nėštumo nutraukimą, pažeidžia konstitucinius teisinės valstybės, teisės aktų hierarchijos ir atsakingo valdymo principus.“, - rašoma LVI rašte.

KVIEČIAME SKAITYTI

Prof. Alvydas Jokubaitis. Kuo skiriasi katalikų ir liberalų laisvės samprata?

„Žmogus yra ne tik laisvas, bet ir turi politinio korektiškumo nepaliestą ir nepaliečiamą sąžinę. Kukli ir mažai išsilavinusi kaimietė lengviau suprato būtinybę gelbėti žydus nuo sunaikinimo negu dauguma vadinamųjų intelektualų. Vargšas neturtėlis dažnai lengviau grąžina pasiskolintus pinigus negu turtuolis. Nieko apie LGBT judėjimą negirdėjęs krikščionis savaime nedrįsta užgauti žmogaus dėl jo kitokios seksualinės orientacijos. Šv. Paulius buvo įsitikinęs, kad žmogus ne tik yra pašauktas laisvei, bet ir žino, ką moralės požiūriu turi daryti.

Kai dabartinis liberalas prabyla, jis siekia plojimų jo elementariausių dalykų nesupratimui. Staiga pasidaro neaišku tai, ką žinojo jo motina ir tėvas, seneliai ir proseneliai, žydų išminčiai ir graikų filosofai.“

Skaityti daugiau

Ramūnas Aušrotas. Būtina teisiškai įvertinti Civilinės sąjungos įstatymo projektą

Teisininkas Ramūnas Aušrotas analizuoja Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir teigia, kad jam būtinas teisinis vertinimas, nes kol kas visiškai neaiški šio įstatymo taikymo apimtis, neaiškios šio įstatymo taikymo pasekmės kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Priėmus įstatymą, atsiras taip vadinamoji pozityvi pareiga laikyti du vyrus (ar moteris) šeima. O šios pareigos įgyvendinimas priklausys nuo valstybės institucijų aktyvumo šiuo klausimu. „O ką daryti su tais, kurie nesutinka, ir tikėtina, niekada nesutiks, kad toks socialinis darinys būtų pripažintas šeima? Užmerkti akis ir toleruoti, ar pasiduoti pagundai persekioti?“ Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad įteisinus vienalytes šeimas yra linkstama spausti visuomenę priimti atitinkamą ideologinę poziciją, baudžiant už atsisakymą.

Skaityti daugiau

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

Jūsų parama mums labai svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklų (straipsnių rašymo, viešinimo, ekspertų išlaikymo, konferencijų rengimo, vertimų ir kt.) finansine parama ir dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you want to unsubscribe, click here.