‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ 
Is this email not displaying correctly? View it in your browser.
Image description
Image description

LVI naujienos: specialusis numeris

2022-06-21

50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos

Mieli skaitytojai,



2022 metus LR Seimas yra paskelbęs Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Šis pogrindžio leidinys ne tik palaikė laisvės dvasią lietuvių širdyse okupacijos metais, bet ir prasiverždavo per geležinę uždangą, informuodavo pasaulį apie tikinčiųjų persekiojimus, nuguldamas net ant JAV prezidento Ronaldo Reigano bei popiežiaus Jono Pauliaus II stalo.



Gegužės pabaigoje konferencija prasmingai paminėjome Kronikos 50-metį. Konferencijoje pasisakė istorikai, filosofai ir teisininkai, ji sulaukė ir Šventojo Sosto dėmesio. Mūsų dienomis, kuomet įžengiame į naują krikščionių ir prigimtinių žmogaus teisių persekiojimo etapą, akivaizdu, kad konferencija įvyko pačiu laiku, nes joje akcentuotos narsiųjų Kronikos leidėjų pamokos naujų iššūkių krikščionims akivaizdoje. Kadangi konferencijoje išsakyta nepaprastai daug įdomių ir vertingų įžvalgų, šį naujienlaiškį paskyrėm išskirtinai įvykusiai konferencijai ir joje skaitytų pranešimų apžvalgai.



Šiame naujienlaiškyje skaitykite:

  • Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50-metis: Popiežiaus palaiminimas lietuvių tautai;
  • Konferencijos pranešimai;
  • Kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ žodis ateities kartoms.

    KRONIKOS LEIDĖJO ŽODIS ATEITIES KARTOMS

    Image description

    Svarbiausia žinia, kurią norėčiau Jums palikti – branginkite savo šaknis ir laisvę

    

    Kardinolo Sigito  Tamkevičiaus, anuomet jauno kunigo, pastangomis pradėto leisti pogrindinio leidinio KGB nesugebėjo likviduoti net 17 metų, nors jos leidėjai ir buvo areštuojami, įkalinami, tremiami. Kronikos leidyba buvo sustabdyta 1989 metais pačių leidėjų sprendimu, nusprendus, kad leidinys savo misiją atliko.

    

    „Svarbiausioji Kronikos pamoka – už tiesą ir laisvę reikia kovoti per visą gyvenimą. Dievas mus apdovanojo laisve, bet tą laisvę kėsinasi daug kas pavergti. Ne tik išorinės jėgos, bet ir įvairūs mūsų vidiniai polinkiai. Žmogų gali kėsintis pavergti ne tik išorinis, gerai matomas priešas, kaip tai vyksta šiandienėje Ukrainoje, bet ir blogis, esantis šalia mūsų, kaip antai, alkoholis, narkotikai ir panašūs dalykai. Ir ši vergystė gali būti nemažiau pražūtinga už išorinę nelaisvę. Jei žmogus nebudi, jis gali būti labai lengvai prarasti laisvę.

    

    Sovietmečiu viskas buvo aišku: buvome okupuoti, okupantas kovojo prieš tautiškumą, prieš Bažnyčią. Buvo labai akivaizdu, kur reikia priešintis. Šiandien gali atrodyti, kad jau nereikia kovoti už laisvę. Bet tokiomis laisvės sąlygomis yra pavojus pasinerti į pramogas, daiktus ir jau nebranginti tiesos, tikėjimo. Žmogus gali nė nepajusti, kai savo vidumi tampa pavergtas.“

    Skaityti daugiau

    LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKOS 50-METIS: POPIEŽIAUS PALAIMINIMAS LIETUVIŲ TAUTAI

    Image description

    Siekiant paminėti Kronikos leidybos 50-metį, gegužės 25 d. Seime vyko konferencija „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“, kurioje istorikai, teisininkai bei filosofai apžvelgė Kronikos leidybos istoriją bei pasidalino apmąstymais, ko šiandien galime pasimokyti iš jos leidėjų, susidurdami su naujais iššūkiais krikščionybei.

    

    Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį dalyviams tarė renginio globėjas J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius, kurio, anuomet jauno kunigo, pastangomis pradėta leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Kardinolas pabrėžė: „Mums, ano meto kunigams, buvo tik du pasirinkimai – prisitaikyti prie vergiškos padėties ir turėti sąlyginę ramybę arba nepaisyti draudimų ir rizikuoti patirti persekiojimus. Tardymai, kalinimai, kratos buvo ano meto Kronikos leidėjų kasdienybė, bet prieš visa tai atsilaikė net prie Kronikos veiklos prisidėję mokiniai. Tikėjimu gyvenantis žmogus gali būti silpnas kūnu, bet visada bus stiprus savo dvasia.“

    Image description
    Image description
    Image description
    Image description
    Image description
    Image description
    Konferencijos apžvalga ir nuotraukos

    Konferencija sulaukė ir Šventojo Sosto dėmesio bei sveikinimų. Apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Petar Antun Rajič perdavė konferencijos dalyviams bei organizatoriams Šventojo Sosto sveikinimą.

    Image description

    Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino atsisiųstame sveikinime rašoma: „Jo Šventenybė Popiežius Pranciškus maloniai nudžiugo sužinojęs apie konferenciją ir visiems jos dalyviams perduoda maldingus sveikinimus.“

    Sveikinime pabrėžiama gili istorinė Kronikos reikšmė. „Jo Šventenybė jungiasi prie Jūsų ypatingai vertindamas žavintį kunigų, vienuolių ir pasauliečių bendradarbiavimą priešinantis persekiojimo jėgoms ir išlaisvinančioje Evangelijos šviesoje atskleidžiant žmogaus teisių pažeidimus ir religijos laisvės suvaržymus“, – rašome sveikinime konferencijos dalyviams.

    Taip pat išreiškiamas Popiežiaus Pranciškaus lūkestis, jog ši konferencija padės jauniesiems lietuviams labiau suprasti ir pirmtakų paaukotą auką, perduodant neįkainojamą tikėjimo dovaną, ir padrąsintiems paveldėtųjų žmogiškų ir dvasinių turtų, priimti šiandienos iššūkius bei galimybes. „Su tokiais jausmais Šventasis Tėvas paveda Lietuvių tautą Šventojo Kazimiero užtarimui ir širdingai suteikia palaiminimą kaip išminties ir taikos prisikėlusiame Kristuje laidą.“

    KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI

    Image description

    Doc. dr. Darius Alekna. Bažnyčios laisvė kaip Vakarų civilizacijos pamatas: istorija ir iššūkiai

    

    „Matėme, kaip okupacijos laikais kunigai, vienuolės ir katalikai pasauliečiai buvo ypač aršiai persekiojami už katekizmo mokymą: ar ne Katalikų Bažnyčios katekizmo mokymą šiandien politinė valdžia Lietuvoje įstatymais nori įpareigoti vadinti „neapykantos kalba“? Ar primygtinis reikalavimas prisitaikyti prie „laiko dvasios“ neprimena okupacijos laikų propagandos apie Bažnyčios tamsumą ir atsilikimą?“

    Image description

    Prof. Alvydas Jokubaitis. Naujas demokratijos ir religijos konflikto etapas

    

    „Ankstesnių laikų liberalai norėjo pašalinti politinius ir kultūrinius konfliktus, dabartiniai tapo jų didžiausiais kūrėjais. Žodžiais gindami toleranciją, jie vis labiau nurodinėja, kas ir kaip turi būti toleruojama. Akivaizdu, jog tai ne tolerancija, o apsišvietusi despotija. Sovietinę neapykantą krikščionybei ir kitų religijų atstovams keičia po laisvės retorika paslėpta diskriminacija. Kovos su įsivaizduojama diskriminacija vardu kuriamos naujos diskriminacijos formos.“

    Image description

    Arkivysk. Kęstutis Kėvalas. Tikėjimo laisvė ir demokratijos ateitis

    

    „Mintis, kad tolerancija gali būti grindžiama vertybiškai neutraliu pagrindu, yra klaidinga. Jei politinė valdžia reikalautų, kad politikos diskusijų dalyviai diskutuotų tik vertybiškai neutraliu arba, kitaip tariant, tik sekuliariu pagrindu, tai griautų tarp žmonių susikalbėjimo ir taikaus sugyvenimo galimybę. Pamatinis skeptikų teiginys, kad yra vienintelė tiesa, jog nėra jokių tiesų, yra savyje prieštaringas.“

    Image description

    Vytis Turonis. Katalikų Bažnyčios Kronikos pamokos Lietuvos ateičiai

    

    „Svarbiausia Kronikos pamoka ateičiai – kad Lietuva yra tol, kol yra jai atsiduoti, dėl jos kovoti pasirengusių dorybingų, mylinčių ir tikinčių žmonių. Lietuvą turime dėl tokių žmonių aukų, kurios buvo sudėtos ir tapo pamatiniais akmenimis ir atraminėmis kolonomis mūsų visų laisvei. O laisvė yra galimybė rinktis tiesą ir teisingumą savo ir savo valstybės gyvenime.“

    Image description

    Doc. dr. Algirdas Jakubčionis. Neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo ištakos Lietuvoje

    

    Istoriko teigimu, Kroniką iššaukė stiprėjantys Bažnyčios suvaržymai ir negalėjimas kitu būdu užtikrinti pažeidžiamų tikinčiųjų teisių.

    Image description

    Ramutė Ruškytė. Religijos laisvės konstituciniai aspektai ir taikymo akibrokštai

    

    Teisininkė, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Ramutė Ruškytė kalbėjo apie religijos laisvės konstitucinius aspektus ir konstitucinės doktrinos įgyvendinimą.

    Dr. Valdas Kilpys. Verbalinės agresijos raiškos ypatybės internete: dramatizuoti negalima susitaikyti

    

    Žurnalistas dr. Valdas Kilpys skaitė pranešimą apie verbalinės agresijos raiškos ypatybes internete. Pasak jo, medijų plėtra dabarties laiku tapo iššūkiu, sietinu su visomis žmogaus gyvenimo sritimis. Šiandieninis pasaulis, gyvendamas laikmečio dvasia, susiduria su krikščioniškąja žinia, kurios vertybės gerokai skiriasi nuo postmodernaus pasaulio vertybių. Taip gimsta konfrontacija, pasireiškianti ir verbaline agresija prieš tikinčiuosius.

    Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

    Jūsų parama mums labai svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklų (straipsnių rašymo, viešinimo, ekspertų išlaikymo, konferencijų rengimo, vertimų ir kt.) finansine parama ir dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

    Linkėjimai

    Laisvos visuomenės instituto komanda

    If you want to unsubscribe, click here.