Balandžio 29 d. VDU Didžiojoje auloje vyko Respublikinė mokslinė konferencija „Nekintanti žmogaus gyvybės vertė: nuo natūralaus prasidėjimo iki natūralios mirties“, skirta paminėti Pasaulinę gyvybės dieną. Konferencijoje medicinos, teologijos ir teisės sričių mokslininkai nagrinėjo aktualiausius žmogaus gyvybės klausimus, o ją vainikavo diskusijų forumas, kuriame pasisakyti buvo kviečiami visi dalyviai.
Renginyje pranešimus skaitė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, LSMU Akušerijos ginekologijos klinikos gydytoja doc. dr. Regina Mačiulevičienė, VDU Santuokos ir šeimos centro bendradarbis kun. prof. dr. Andrius Narbekovas, teisininkas Vytis Turonis, LSMU Anesteziologijos klinikos gydytojas prof. dr. Andrius Macas, LVI teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas, VDU Santuokos ir šeimos centro bendradarbė prof. dr. Birutė Obelenienė.
Vytis Turonis pristatė LR Konstitucinio Teismo doktriną apie žmogaus gyvybės apsaugą. V. Turonis pabrėžė, kad Konstitucija atsiskleidžia kaip ypatingai žmogaus gyvybę saugantis teisės aktas, cituodamas Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimą: „Teisė į gyvybę yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė. Ji yra nedaloma. Arba gyvybė yra, arba jos nėra.“ Teisininko teigimu, „Konstitucinio Teismo teisėjai išmintingai atskleidė, kad prigimtines žmogaus teises turi kiekvienas žmogus, tai reiškia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji žmonės. Konstitucija neleidžia paneigti šių pagrindinių žmogaus teisių esmės. Tai ypatingai aktualu teisės į gyvybę klausimuose. Šios teisės ribojimai pagal Konstituciją yra draudžiami. Todėl valstybė ir jos institucijos turėtų būti itin atsargios priimdamos su žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentais susijusius teisės aktus“.
Prof. dr. Birutė Obelenienė atkreipė dėmesį į kalbą, kuri jau kelis dešimtmečius plačiai naudojama ir konstruoja vadinamąją „mirties kultūrą“. „Galima teigti, jog naujos gyvybės pradžios srityje labiausiai vartojami kalbiniai junginiai, įtvirtinantys neigiamą nuostatą nėštumo atžvilgiu, tokie kaip „neplanuotas“, „nenorimas“, „nelauktas“ nėštumas, „prevencija“ nuo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų, „ŽIV prevencija“ ir panašiai. Bendrojo ugdymo programų turinyje (pvz., biologijos dalyko) neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu, kurią dar sustiprina seksualizuotos masinės kultūros idealizuojami apnuogintos moters vaizdiniai, padaro didžiulę žalą moters savivokai, pagarbių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų plėtotei, nelygstamos žmogaus gyvybės vertės suvokimui.