‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ ‌ 
Is this email not displaying correctly? View it in your browser.
Image description

LVI naujienos

2022-05-13

Partnerystę įteisinti ir vėl bandoma manipuliacijomis bei klaidinimu

Mieli skaitytojai,



simboliška, kad po gegužės 9-osios, kai vis dar kai kur buvo galima išgirsti sovietinį „s dniom pabedy“ ir išvysti sovietinę simboliką, jau kitą rytą Lietuvos akademinę bendruomenę pasiekė ir nematerialus sovietinis paveldas – raginimas aklai, lyg kokiai ideologinei dogmai, išsakyti lojalumą Partnerystės įstatymui, nors jo projektas dar net nebuvo paskelbtas. Taip ir vėl bandoma dirbtinai stumti klausimą, kuriam nepritaria didžioji dalis Lietuvos visuomenės.



Šalia šio klausimo tęsiami ir bandymai keisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kurie tarnauja verslo interesams ir dėl jų aukoja žmogaus embriono teisinę apsaugą. Vis dėlto šiuo laikotarpiu sulaukėmė ir kelių pozityvių naujienų, ypač gyvybės kultūros puoselėjimo srityje, kurios įkvepia viltį. Apie visa tai skaitykite šiame naujienlaiškyje. 

Šiame naujienlaiškyje skaitykite:

  • Partnerystės projektas slepiamas, bet parašai jo palaikymui renkami;
  • Nesutarimai dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų;
  • Gyvybės kultūros puoselėjimas;
  • Artėjantys renginiai: konferencija „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“;
  • Skaitiniai: Kodėl santuoka yra ne tik privatus, bet ir viešas reikalas?

    PARTNERYSTĖS PROJEKTAS SLEPIAMAS, BET PARAŠAI JO PALAIKYMUI RENKAMI

    LR Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į Lietuvos akademinę bendruomenę, prašydamas išreikšti palaikymą Partnerystės įstatymui, nors jo projektas nebuvo skelbiamas.

    

    Trys dėstytojos, dr. Milda Ališauskienė, dr. Dovilė Jakniūnaitė ir dr. Rūta Žiliukaitė, išsiuntinėjo kolegoms adresuotą raštą, kuriuo būtų palaikomas Partnerystės įstatymas. Kol kas šio įstatymo projekto nematė nei visuomenė, nei dauguma Seimo narių, nei akademinė bendruomenė, kuriai siūloma pasirašyti kreipimąsi. Kreipimosi tekste paliktas dr. D. Jakniūnaitės komentaras „Įstatymo apibūdinimas bus patikslintas“. Taigi, nei įstatymo turinys, nei pavadinimas dar nėra žinomi, tačiau akademinė bendruomenė jau raginama jį palaikyti. Raginama palaikyti ne konkretų sprendimą, bet tam tikrą ideologinę klišę. Būtent tokio lojalumo ir aktyvizmo buvo reikalaujama iš piliečių ir sovietmečiu.

    

    Ar aklai pritardami nežinomam įstatymo projektui mokslininkai taip pat palaiko ir galimai iš jo plaukiančią surogatinę motinystę ir pritaria, kad homoseksualios poros įsivaikintų vaikus? Ar jie pritaria ir LGBT lytinio švietimo įteisinimui mokyklų programose? Juk nežinia, kas numatyta slepiamame įstatymo projekte.

    Image description

    Verta prisiminti Laisvos visuomenės instituto užsakymu „Vilmorus“ atliktą visuomenės nuomonės apklausą apie Partnerystės įstatymą, kuri parodė, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria šiam projektui.

    NESUTARIMAI DĖL PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO PATAISŲ

    Image description

    Seimo nariai raginami nevaisingumo gydymo problemas spręsti nebloginant žmogaus embriono teisinės padėties

    

    NVO, dirbančios šeimos klausimais, kreipėsi į Seimo narius, ragindamos nepritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo projektui. Projekte siūlomi pakeitimai nesprendžia priežasčių, dėl kurių mažai porų Lietuvoje naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir kyla pagrįstų įtarimų, kad tikrasis Projekto tikslas – paruošti dirvą surogacijos Lietuvoje įteisinimui. NVO taip pat pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti nevaisingumo gydymo problemas tuo pačiu metu nebloginant žmogaus embriono teisinės padėties.

    Image description

    Ramūnas Aušrotas. Kodėl yra keičiamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas?

    

    „Kas galėtų paneigti, jog su šių nuostatų priėmimu yra ruošiama dirva surogacijos, kuria dažniausiai naudojasi homoseksualios poros, Lietuvoje įteisinimui? Svarstyti tokią galimybę leidžia naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, kurį yra parengusi Sveikatos apsaugos ministerija. Jame nerasime principo, jog žmogaus embrionas gali būti naudojamas tik moters (užsakovės) pagalbiniam apvaisinimui, o 11 straipsnis leidžia taip vadinamąją altruistinę surogaciją tais atvejais, „kai poros moteris serga liga, dėl kurios nėštumas tokiai moteriai yra kontraindikuotinas ir (ar) fiziologiškai negalimas ir šis procesas yra negrįžtamas“.“

    GYVYBĖS KULTŪROS PUOSELĖJIMAS

    Image description

    Kaune įvyko respublikinė konferencija „Nekintanti žmogaus gyvybės vertė“

    Balandžio 29 d. VDU Didžiojoje auloje vyko Respublikinė mokslinė konferencija „Nekintanti žmogaus gyvybės vertė: nuo natūralaus prasidėjimo iki natūralios mirties“, skirta paminėti Pasaulinę gyvybės dieną. Konferencijoje medicinos, teologijos ir teisės sričių mokslininkai nagrinėjo aktualiausius žmogaus gyvybės klausimus, o ją vainikavo diskusijų forumas, kuriame pasisakyti buvo kviečiami visi dalyviai.

    

    Renginyje pranešimus skaitė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, LSMU Akušerijos ginekologijos klinikos gydytoja doc. dr. Regina Mačiulevičienė, VDU Santuokos ir šeimos centro bendradarbis kun. prof. dr. Andrius Narbekovas, teisininkas Vytis Turonis, LSMU Anesteziologijos klinikos gydytojas prof. dr. Andrius Macas, LVI teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas, VDU Santuokos ir šeimos centro bendradarbė prof. dr. Birutė Obelenienė.

    

    Vytis Turonis pristatė LR Konstitucinio Teismo doktriną apie žmogaus gyvybės apsaugą. V. Turonis pabrėžė, kad Konstitucija atsiskleidžia kaip ypatingai žmogaus gyvybę saugantis teisės aktas, cituodamas Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimą: „Teisė į gyvybę yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė. Ji yra nedaloma. Arba gyvybė yra, arba jos nėra.“ Teisininko teigimu, „Konstitucinio Teismo teisėjai išmintingai atskleidė, kad prigimtines žmogaus teises turi kiekvienas žmogus, tai reiškia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji žmonės. Konstitucija neleidžia paneigti šių pagrindinių žmogaus teisių esmės. Tai ypatingai aktualu teisės į gyvybę klausimuose. Šios teisės ribojimai pagal Konstituciją yra draudžiami. Todėl valstybė ir jos institucijos turėtų būti itin atsargios priimdamos su žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentais susijusius teisės aktus“.

    

    Prof. dr. Birutė Obelenienė atkreipė dėmesį į kalbą, kuri jau kelis dešimtmečius plačiai naudojama ir konstruoja vadinamąją „mirties kultūrą“. „Galima teigti, jog naujos gyvybės pradžios srityje labiausiai vartojami kalbiniai junginiai, įtvirtinantys neigiamą nuostatą nėštumo atžvilgiu, tokie kaip „neplanuotas“, „nenorimas“, „nelauktas“ nėštumas, „prevencija“ nuo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų, „ŽIV prevencija“ ir panašiai. Bendrojo ugdymo programų turinyje (pvz., biologijos dalyko) neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu, kurią dar sustiprina seksualizuotos masinės kultūros idealizuojami apnuogintos moters vaizdiniai, padaro didžiulę žalą moters savivokai, pagarbių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų plėtotei, nelygstamos žmogaus gyvybės vertės suvokimui.

    Image description

    JAV Aukščiausiasis Teismas ruošiasi panaikinti „teisę į abortą“

    

    JAV Aukščiausiasis Teismas yra pasirengęs panaikinti teisę į abortą Jungtinėse Valstijose, rodo nutekintas daugumos nuomonės projektas, kuris sugriautų beveik pusšimtį metų gyvavusią konstitucinę apsaugą.

    

    98 puslapių daugumos nuomonės projekte rašoma, kad istorinis Aukščiausiojo Teismo sprendimas 1973 metų byloje „Roe v. Wade“, įtvirtinęs teisę į abortą, „nuo pat pradžių buvo akivaizdžiai neteisingas“.

    Skaityti daugiau
    Image description

    Airijoje net 90% gydytojų atsisako atlikinėti abortus

    

    Praėjus keturiems metams po abortų įteisinimo, vos 10% Airijos gydytojų sutinka juos atlikinėti, – praneša portalas Irish Times. Net 90% Airijos gydytojų atmeta idėją, kad abortu nužudyti negimusį kūdikį yra sveikatos apsauga.

    

    Airijoje abortai legalizuoti 2018 metais. Dabar abortai šioje šalyje visiškai neribojami iki 12 nėštumo savaitės, o esant įvairioms kitoms aplinkybėms leidžiami ir vėlesnėje nėštumo stadijoje.

    Skaityti daugiau

    KONFERENCIJA „50 METŲ PO LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKOS PASIRODYMO: PAMOKOS IR PERSPEKTYVOS“

    Image description

    2022 metus LR Seimas paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, taip pagerbdamas neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi tapusį reiškinį – Kronikos leidybą ir platinimą. Kronika reikšmingai prisidėjo prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, tapo išsamiu dokumentų bei faktų rinkiniu apie sovietų valdžios vykdytus nusikaltimus. Net 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti pogrindinio leidinio, nors jos leidėjai ir buvo areštuojami, įkalinami, tremiami.

    

    Bažnyčios vaidmuo Lietuvos laisvės kovose visada buvo reikšmingas. Prisiminkime 1863 metų sukilimą, Blaivybės sąjūdį, knygnešius, pasipriešinimą sovietizacijai. Priespauda ateidavo iš Rytų, iš kitos civilizacinės ir kultūrinės erdvės, todėl stipri lietuvių katalikiška civilizacinė, kultūrinė ir, žinoma, religinė tapatybė buvo telkiantis pasipriešinimui veiksnys.

    

    Penkiasdešimtąsias Kronikos metines pasitinkame būdami integrali Vakarų civilizacijos dalis. Tačiau šiuo metu vyksta procesai, kurie kelia iššūkius katalikiškai pasaulėžiūrai bei skatina krikščionis iš naujo atrasti savo vietą sparčiai kintančioje visuomenėse. Klausimai apie krikščioniško gyvenimo būdą, krikščioniška pasaulėžiūra paremtą politiką tampa ir vėl aktualūs.

    

    Konferencijoje pranešimus skaitys Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, VU istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis, LVI valdybos narys doc. dr. Darius Alekna, filosofas prof. dr. Alvydas Jakubaitis, buvusi Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėja dr. Ramutė Ruškytė, žurnalistas dr. Valdas Kilpys ir Ateitininkų federacijos pirmininkas Vytis Turonis.

    SKAITINIAI

    Prof. Mark Regnerus. Kodėl santuoka yra ne tik privatus, bet ir viešas reikalas?

    

    „Šiek tiek daugiau nei prieš dvidešimt metų demografas J. Richardas Udry’is įžiebė ugnį tarp lyčių sociologų – jis aprašė, kaip motinų prenatalinio hormono lygis lemia jų suaugusių moteriškosios lyties palikuonių lyčiai būdingą (šiuo konkrečiu atveju – tradiciškai moterišką) elgesį net ir taikant socializacijos kontrolės priemones (t. y. formuojant konkretų elgesį arba jo mokant). Paaiškėjo, kad šis procesas nepaveikė vyrų.

    

    Pasak Udry’io, biologija „nustato ribas“ socialiniam lyčių vaidmenų konstravimui ir galimą poveikį socializacijai: „Žmonės formuoja savo socialines struktūras pagal lytį, nes vyrai ir moterys turi skirtingų elgesio polinkių, kuriuos lemia biologinė prigimtis. Lytims būdinga socialinė struktūra – universalus šio biologinio fakto pritaikymas. Visuomenėje egzistuoja daugybė tokio fakto pritaikymo atvejų – lytis gali būti pabrėžiama, sumenkinama arba į ją nekreipiama dėmesio. Vis dėlto lytį ignoruojant ji neišnyksta.“

    Linkėjimai

    Laisvos visuomenės instituto komanda

    If you want to unsubscribe, click here.