Is this email not displaying correctly? View it in your browser.
Image description

LVI komentaras

2020-12-12

ŠIŲ DIENŲ IŠŠŪKIAI ŠEIMOS POLITIKAI LIETUVOJE


Šv. Kalėdų belaukiant, pirmiausia norime pasidalinti nuostabiu Lietuvos vyskupų laišku, kupinu meilės ir tiesos: https://lvk.lcn.lt/naujienos/,434



"Bažnyčia kviečia visuomenę ir valstybę pasirinkti tokius teisinio reguliavimo būdus, kurie neištrina ribos tarp prigimtinės šeimos sampratos ir kitų bendro gyvenimo formų. Šeima nėra tik socialinis ar teisinis konstruktas, kurio apibrėžimas priklauso vien nuo įstatymų leidėjo valios. Šeima taip pat nėra vien tik bendras gyvenimas, siejamas emocinių ar turtinių ryšių. Ji yra prigimtinė bendruomenė, kylanti iš anksto žmoguje sąlygoto lyčių papildomumo. Skirtingų lyčių papildomumas – esminė šeimos atsiradimo sąlyga, todėl šeimą išskiria iš visų kitų bendro gyvenimo formų. Tačiau tai ne tik santuokos sudarymo sąlyga, tai prigimtinių tėvystės, motinystės, brolių bei seserų, įskaitant vienišų motinų ir tėvų, giminystės ryšių atsiradimo sąlyga. Įvairių kitų bendro gyvenimo formų prilyginimas šeimai, ignoruojant prigimtinį lyčių papildomumą, neišvengiamai paneigia natūralų šeimos pobūdį bei trina ją kaip konstitucinį visuomenės ir valstybės pagrindą. Suprantama, kad įstatymų leidėjai ieško tinkamos kitų bendro gyvenimo formų teisinės apsaugos. Tačiau tai negali būti daroma keičiant šeimos ar santuokos sampratas. Jei bet kuri bendro gyvenimo forma gali būti šeima, tada pati šeimos samprata išnyksta. Įstatymų leidėjas turi gerbti žmogaus prigimtyje atpažįstamą tvarką ir ieškoti naujo būdo, kaip įstatymiškai pagrįsti bei teisiškai apsaugoti įvairias kitas gyvenimo kartu formas."



Toliau norime informuoti Jus apie vyksiančias iniciatyvas, susijusias su prigimtinės šeimos sampratos išsaugojimu Lietuvos teisinėje sistemoje.



Gruodžio 11 d. pirmoji konferencijos dalis - „Teisinė perspektyva“



Vakar įvyko primoji konferencijos „Šių dienų iššūkiai šeimos politikai Lietuvoje“ dalis „Teisinė perspektyva“. Jei neturėjote galimybės stebėti konferencijos tiesiogiai, galite ją peržiūrėti Laisvos visuomenės instituto YouTube platformoje.



Konferencijos dalyvius trumpai pasveikino LR Seimo vicepirminkas Paulius Saudargas ir Seimo pirmininkės pavaduotoja Aušrinė Norkienė.



Sveikinimo žodį tarė Vytauto didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. T. Berkmanas. Apžvelgęs tai, kokią didelę įtaką santuokos liberalizavimas ir jos nutraukimo supaprastinimas padarė šeimos instituto erozijai bei valstybių demografijai, profesorius pabrėžė: „Giluminiai procesai (susiję su socialiniais vertybiniais sprendimais/pasirinkimais ir jų įtvirtinimu teisiniame reguliavime) yra tai, į ką atėjo laikas atsisukti ir svarstyti labai rimtai kaip savo esme egzistencinę problemą.“



Pranešimus konferencijoje skaitė buvusi LR Konstitucinio Teismo teisėja R. Ruškytė, Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. V. Vaičaitis, Vytauto didžiojo universiteto dėstytojas dr. V. Malinauskas ir Mykolo Riomerio universiteto dėstytoja prof. dr. V. Vasiliauskienė.



Konferencijos metu buvo svarstomi šie klausimai:

  • Konstitucinio teismo nutarimų įtaka šeimos sampratai; 
  • Šeimos teisinio statuso pripažinimo prielaidos ir problematika; 
  • Teisė į šeimos statusą prigimtinės teisės požiūriu; 
  • Ar bendras gyvenimas gali sukurti šeimos santykius; 
  • Kokios yra bendro gyvenimo reglamentavimo galimybės ir alternatyvos;

Pilną konferencijos programą galite rasti čia.





Gruodžio 14 d. antroji konferencijos dalis - „Šeimų organizacijų geroji patirtis“



Pirmadienį yra numatyta antroji konferencijos dalis „Šių dienų iššūkiai šeimos politikai Lietuvoje. Šeimų organizacijų geroji patirtis“, pradžia 10 val.



Konferencijos metu pranešimus skaitys doc. dr. Ramunė Jurkuvienė, doc. dr. Dalija Snieškienė, dr. Vygantas Malinauskas, prof. dr. Violeta Vasiliauskienė, Gintautas Vaitoška, Darius Trečiakauskas, Jurgita Pocienė, Aušra Stancikienė, Zita Tomilinienė.

Išsamesnį konferencijos aprašymą bei programą galite rasti čia.



Norint dalyvauti konferencijoje ir tiesiogiai prelegentams užduoti klausimus, būtina išankstinė registracija https://rb.gy/crzh9l. Sėkmingai užsiregistravusiems bus atsiųsta prisijungimo prie Zoom platformos nuoroda ir kita susijusi informacija.



Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Laisvos visuomenės instituto Facebook bei YouTube paskyrose.





Ar egzistuoja žmogaus teisė į lyčiai neutralią partnerystę?



1948 m. gruodžio 10 d. buvo priimta JTO Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Tai buvo pirmasis istorijoje tarptautinis dokumentas, pripažįstantis, kad visi žmonės turi vienodas teises ir laisves. Pažymint šį ypatingą įvykį, JTO gruodžio 10-tąją paskelbė Žmogaus teisių diena.

Šia proga kviečiame pasiklausyti Marijos radijo laidos įrašą apie tai, kas yra prigimtinės žmogaus teisės, kokia jų kilmė, kodėl neegzistuoja teisė į „lyčiai neutralią partnerystę“ ir kokias pasekmes visuomenės bendrajam gėriui lemtų tokios partnerystės įteisinimas.

Laidoje dalyvavo LVI valdybos nariai teisininkai Vygantas Malinauskas ir Kristina Zamaryte Sakaviciene bei Ateitininkų federacijos pirmininkas teisininkas konstitucionalistas Vytis Turonis.



Straipsnyje „Lyčiai neutrali partnerystė ar susitarimas dėl bendro gyvenimo?“ LVI valdybos narė, teisininkė Kristina Zamarytė – Sakavičienė rašo:

„Visuomenėje egzistuoja fundamentali priklausomybė tarp teisių ir laisvių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo didelis gėris kažkam suteikti daugiau teisių – juk mums tikrai negaila. Tačiau vieniems asmenims suteikiamos teisės neišvengiamai kitiems asmenims užkrauna pareigas ar siaurina tam tikras teises ir laisves. Todėl svarstant partnerystės projektą, reikia įvertinti tai, kokią įtaką visuomenės bendrajam gėriui turėtų teisinės šeimos sampratos pakeitimas, įtraukiant į ją ir homoseksualias poras.

<...> Įteisinus partnerystę, homoseksualios poros įgytų teisę susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo (vėliau ir surogacijos, įsivaikinimo) būdu. Šios paslaugos būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto. Taigi tai, kas natūraliai yra vyro ir moters šeimos indėlis į visuomenės bendrąjį gėrį, taptų homoseksualių porų teise, kuri būtų įgyvendinama, semiant resursus iš visuomenės bendrojo gėrio. Tai būtų pateisinama, jei būtų teisinga. Tačiau tai nėra teisinga vaikų atžvilgiu – vaikai negali tapti „teisių objektais“. Kaip rašoma TMK pastabose, homoseksualių sąjungų „naudojimasis priemonėmis, kurias joms atvėrė neseni atradimai dirbtinio apvaisinimo srityje, reikštų didelį pagarbos žmogaus orumui stygių“.



LVI komanda

www.laisvavisuomene.lt

M.K.Paco g. 4, Vilnius

+37061401479

Facebookicon
If you want to unsubscribe, click here.