Šeimas ginančios organizacijos nepasiduoda ir kartu su socialinio darbo specialistais, psichologais, teisininkais ir Seimo nariais inicijavo naujas pataisas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui (toliau – Įstatymas), kurios įveda balansą tarp institucijų galių ir šeimos teisių. Tačiau joms Seime bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kilo didelis pasipriešinimas.
Todėl kviečiame kuo skubiau rašyti laiškus visiems Seimo nariams su prašymu palaikyti naujas pataisas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui Nr. XIIIP-3034(3) (2019-02-21 registruotas R. Karbauskio vardu), nes jos įvestų balansą tarp institucijų galių ir šeimos teisių. Pataisos numato saugiklius vaikų paėmimui iš šeimos, riboja nepagrįstą institucijų kišimąsi į šeimą, numato, kad šeimai teikiama pagalba turi būti kokybiška, saugo šeimos privataus gyvenimo informaciją ir kt. Tai suteiktų saugumą didelei daliai Lietuvos visuomenės ir kartu niekaip neapribotų galimybės gelbėti vaikus nuo smurto. Praneškite Seimo nariams, kad pasisakote už vaikų saugumą šeimoje, o ne sistemos patogumą, ir todėl palaikote minėtas pataisas.
Šis prašymas yra tikrai skubus, kadangi atsakingi Seimo nariai kaip tik sprendžia dėl šių pataisų likimo. Seimo narių el. pašto adresus rasite čia.
Žemiau rasite pataisų priėmimo istoriją ir išsamesnį aprašymą.
Šių metų sausio–vasario mėnesiais Seimas svarstė du Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimo projektus. Pirmąjį projektą užregistravo vaiko teisių apsaugos pertvarką vykdanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM), projektą rengusi su vaiko teisių apsaugos sistemos atstovais ir jiems talkinančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Antrąjį projektą užregistravo Seimo narys Ramūnas Karbauskis, projektą rengęs su šeimas atstovaujančiomis organizacijomis, psichologais, teisininkais bei socialinio darbo ekspertais, kurie iš arti mato vaiko teisių apsaugos sistemos veikimo ir pareigūnų kompetencijos spragas.
Pirmasis projektas buvo tik „kosmetinis“, skirtas visuomenės nuraminimui, bet ne esmingam sistemos pakeitimui. Jis nesiaurino plačių pareigūnų įgaliojimų, nekonkretino vaiko paėmimo iš šeimos pagrindų, nenustatė šeimai būtinų garantijų ir realiai neįpareigojo šeimai teikti pagalbos.
Antrasis projektas siekė apriboti perteklinį kišimąsi į privatų gyvenimą, o svarbiausia – garantuoti, kad tokia drastiška priemonė kaip vaiko paėmimas iš šeimos būtų taikoma tik kraštutiniais ir įstatyme tiksliai įvardintais atvejais, numatant šiam procesui reikalingas procedūrines garantijas. Projekte taip pat buvo numatytas išsamus pagalbos vaikui ir šeimai teikimo mechanizmas.
Nei vienas projektas nenumatė nuostatų, kurios apsunkintų vaikų gelbėjimą nuo smurto.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (toliau – SRDK) projektai buvo jungiami balsuojant, kurio projekto konkrečias nuostatas pasirinkti. Svarbiausiais klausimais SRDK pasirinko ministerijos nuostatas. Jungtinis projektas kartu su lydimaisiais teisės aktais numato tam tikrus svarbius pokyčius (pavyzdžiui, tėvų dalyvavimą teismo procese, valstybės garantuojamą advokatą, atsakomybę už žinomai melagingus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimą), tačiau jo priėmimas situacijos iš esmės nepataisytų, o kai kuriais atvejais ją netgi pablogintų (pavyzdžiui, informacijos apie privatų gyvenimą apsaugos ar perteklinio šeimos vertinimo požiūriu). Seimas pirmuosiuose balsavimuose jungtiniam projektui pritarė.
Matydami, kad jų balsas išgirstas nebuvo, šeimų organizacijų atstovai kartu su teisininkais, psichologais ir socialinio darbo specialistais parengė naujas pataisas (toliau – Pataisos), kurios vasario 21 d. buvo užregistruotos LR Seime.
Kovo mėnesį vyks balsavimai dėl jungtinio projekto priėmimo, kurio metu bus priimtos arba atmestos ir naujos Pataisos. Siekdami paskatinti rimčiau vertinti visuomenės susirūpinimą, prieš balsavimus planuojame Seimui ir kitoms institucijoms įteikti peticiją „STOP tarnybų smurtui prieš vaiką ir šeimą“. Iki 30 tūkst. parašų trūksta tik poros šimtų, tad kviečiame pasirašyti, jei dar to nepadarėte, ir paraginti savo draugus.
O dabar siūlome susipažinti su aukščiau aptartų R. Karbauskio, SADM, jungtinio projekto ir naujų pataisų palyginimo lentele bei paaiškinimais dėl pataisomis siūlomų keitimų.
Vaiko paėmimas iš šeimos
Jungtinis projektas numato galimybę skubiai paimti vaiką iš šeimos, kai kyla pavojus jo saugumui, net jei nekyla pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Projektas išplėtė vaiko paėmimo iš šeimos pagrindų sąrašą, bet nenumatė jų taikymui reikalingų saugiklių (pvz., pareigos išnaudoti kitas priemones). Toks reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijai ir palieka galimybę pareigūnams piktnaudžiauti ar klysti, priimant šeimai ypač skausmingus sprendimus.
Tuo tarpu naujos Pataisos numato keletą svarbių saugiklių, kurie padėtų pasiekti, kad vaikų paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė. Pirmiausiai, tai šeimos vientisumo principo įrašymas į Įstatymą: „Šeimos vientisumo – vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai arba reikšmingos žalos jo normaliai raidai, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.“
Pagal Pataisas skubos tvarka vaikas būtų paimamas tik tada, kai būtų nustatytas realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, kuris negali būti pašalinamas kitokiomis priemonėmis. Vaiko paėmimas iš šeimos, nustačius vaiko apsaugos poreikį, būtų taikomas tik esant reikšmingos žalos vaiko sveikatai ar gyvybei tikimybei, ir tik tada, kai laikinoji priežiūra (vaiką prižiūri kiti šeimos nariai ar giminaičiai arba vaikas kartu su šeima yra perkeliamas į socialinės pagalbos centrą) yra negalima.
Pataisos įtvirtintų svarbią nuostatą, kad vaiko laikinosios priežiūros metu tėvai turi teisę matytis su vaiku ir palaikyti su juo ryšius, jei tai nekelia realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Geriausių vaiko interesų ir kokybiškos pagalbos principai
Pagal JT Vaiko teisių konvenciją visi su vaiku susiję klausimai (taip pat ir vaiko paėmimo iš šeimos) turi būti sprendžiami, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Nors tiek SADM, tiek R. Karbauskio projektai siūlė į Įstatyme esantį vaiko interesų apibrėžimą įtraukti vaiko interesą gyventi su tėvais, augti šeimoje, Socialinių reikalų ir darbo komitetas su tuo nesutiko.
Nei JT Vaiko teisių konvencija, nei kiti tarptautiniai vaiko teisių apsaugos dokumentai vaiko interesų apibrėžimo nepateikia. Todėl Pataisomis siūloma išbraukti neišsamų ir ydingą apibrėžimą, iš esmės susiejantį vaiko interesus su saugios aplinkos užtikrinimu. Kartu papildomas geriausių vaiko interesų prioriteto principas, kad jis būtų taikomas, atsižvelgiant į gyvenimo savo šeimoje ir šeimos ryšių išlaikymo bei kitus vaiko poreikius.
Stebint pagalbos šeimoms teikimo praktiką, paaiškėjo jos kokybę reguliuojančių nuostatų aktualumas. Sudaromuose pagalbos planuose dažniausiai nėra ryšio tarp tų aplinkybių, dėl kurių vaikai buvo paimti iš šeimos, ir tėvams nustatomų įpareigojimų. Be to, teikiama pagalba retai yra kokybiška. Daugumos šeimų problemos sprendžiamos įpareigojant tėvus lankyti kursus, suteikiant kelias psichologo konsultacijas, įpareigojant vaduotis iš priklausomybių ir pan. Pagalbos teikėjai neprisiima jokios atsakomybės, jei pagalba nėra veiksminga.
Todėl Pataisos siūlo į Įstatymą įrašyti tokį principą: „Kokybiškos pagalbos vaikui ir šeimai principas – teikiant pagalbą vaikui ir šeimai turi būti užtikrinamas teikiamos pagalbos veiksmingumas, savalaikiškumas, tinkamas pagalbos pobūdis, apimtis ir trukmė, atsižvelgiant į pagalbos būtinumą, teikėjo galimybes ir pagalbos gavėjų poreikius bei lūkesčius.“
Informacijos apie šeimą rinkimas
Jungtinis projektas leido atvejo vadybininkams (kurie gali būti tiesiog nevyriausybinių organizacijų atstovai) be tėvų žinios rinkti bet kokią, netgi atvejo vadybai nebūtiną ir perteklinę, informaciją apie vaiką ir jo tėvus: vaikų ir tėvų sveikatą, privatų šeimos gyvenimą iš vaikų darželių, sveikatos priežiūros įstaigų, mokyklų, teisėsaugos institucijų ir kt. Toks duomenų rinkimas gali turėti vaiko teisių apsaugos tikslą, tačiau nevaldomas jis gali stipriai pažeisti daugybės asmenų teisę į privatų gyvenimą, kuri yra laikoma viena iš pamatinių žmogaus tiesių.
Konstitucijos 22 straipsnis teigia, kad „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, kad „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“. LR Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatuojama, kad šios nuostatos „yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis asmens privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi.“ Atsižvelgiant į tai, Pataisos siaurina atvejo vadybininkų teises iki tikrai svarbios informacijos rinkimo ir įpareigoja informuoti vaiko tėvus apie bet kokią renkamą su vaiku ar šeimos privačiu gyvenimu susijusią informaciją.
Galimybė ikimokyklinuką palikti su sese ar broliu
Jungtinis projektas draustų vaiką iki šešių metų palikti be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros. Tai sunkina daugybės rūpestingų ir pareigingų šeimų (ypač daugiavaikių) gyvenimą, nes trukdo paprastai spręsti kasdienes situacijas, kai joks pavojus vaikams nekyla. Pavyzdžiui, tėvams draudžiama net dešimčiai minučių saugiai palikti penkiametį su trylikamečiu, kol išneš šiukšles, nueis į parduotuvę ar sutvarkys kitą buitinį reikalą, nors tokio amžiaus vaikai gali telefonu paskambinti tėvams ar prisišaukti kitą pagalbą, jei jos reikėtų. Be to, ši nuostata gali lemti vaikų raidai kenkiančią hyperglobą (angl. overprotection).
Pataisos siūlo įstatyme numatyti išlygą iš bendros taisyklės, kad tėvai galėtų be papildomų išlaidų (auklės samdymo ar pan.) susitvarkyti paprastus buitinius reikalus, palikdami ikimokyklinuką su 14 metų neturinčia seserimi ar broliu: „Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su asmenimis, kurie pagal amžių ir brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.“
Dar kartą kviečiame pasirašyti peticiją ir pažadame informuoti apie pataisų svarstymo eigą Seime.
