Gerb. {$firstname}, 

Sveikindami Jus gegužės 15 d., antradienį,  minėtos Tarptautinės šeimos dienos proga, dalinamės naujienlaiškiu apie tai, kaip šią dieną šventė kai kurie valdžios atstovai bei nevyriausybininkai – dar kartą keldami Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą.

Neįvykusi vienpusiška „diskusija“

Kaip tikriausiai jau girdėjote, gegužės 15 d. parlamentarės Dovilės Šakalienės iniciatyva Seimo plenariniame posėdyje mėginta surengti diskusiją moterų teisių tema. Vienas iš pagrindinių diskusijos klausimų turėjo būti Stambulo konvencijos, kuria siekiama įteisinti socialinę lytį, ratifikavimo poreikis. Kadangi pusvalandžio trukmės vadinamojoje diskusijoje buvo numatytas tik Stambulo konvencijos šalininkų pranešimas, kurį turėjo skaityti Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW) komiteto pirmininkė prof. Dalia Leinartė, renginį nutarta nukelti į ateinantį antradienį, kai galės pasisakyti ir kitos pusės atstovai.

Kitas iš garsiai išsakytų diskusijos atidėjimo motyvų buvo tądien minėta Tarptautinė šeimos diena. Kai kurių parlamentarų manymu, tai yra netinkama proga aptarinėti tokius kontroversiškus klausimus kaip Stambulo konvencija bei abortai. Šis komentaras papiktino kai kurias Seimo nares (tarp jų, žinoma, ir D. Šakalienę) ir žiniasklaidos atstovus. Kviečiame skaityti politologo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo dr. Andriaus Švarplio komentarą apie kilusį pasipiktinimą.

Feministinių, LGBT ir „žmogaus teisių“ organizacijų kreipimasis

Taip pat antradienį Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė Prezidentei, Seimo pirmininkui bei kitiems Lietuvos ir Europos Tarybos (ET) politikams išsiuntė du raštus: kreipimąsi dėl abortų draudimo iniciatyvos bei Stambulo konvencijos ratifikavimą remiantį raštą.

Pastaruoju raštu įvairios nevyriausybinės organizacijos bei žmogaus teisių aktyvistais save vadinantys atstovai išreiškė paramą Stambulo konvencijai. Taip pat jie teigė esą nusivylę, kad š. m. kovo mėnesį įvairios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į ET pareigūnus prašydamos atsakyti į jų abejones dėl Stambulo konvencijos nuostatų bei rekomenduodamos padaryti tam tikrus pakeitimus Konvencijos tekste. Apie šį 333 Europos ir Lietuvos NVO kreipimąsi, kurį ET pareigūnams išsiuntė Laisvos visuomenės institutas ir į kurį dar nėra gautas B.O’Loughlin ir kitų Europos Tarybos atstovų atsakymas, LVI jau rašė savo portale bei ankstesniuose naujienlaiškiuose.

L. H. Vasiliauskienės  siųstame rašte yra drąsiai pasisakoma visos Lietuvos pilietinės visuomenės vardu ir teigiama, kad „Lietuvos pilietinė visuomenė pripažįsta Stambulo konvenciją kaip išsamiausią regioninį bei tarptautinį įrankį kovojant su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje“.  Raštą be jau minėtos Vilniaus moterų namų vadovės pasirašė D. Leinartė, Labdaros ir paramos fondo FRIDA vadovė D. Baranauskė, Žmogaus teisių centro vadovė B. Sabatauskaitė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė E. Kuliešytė ir atstovė M. Pavilionienė, taip pat Tolerantiško jaunimo asociacijos valdybos pirmininkas A. Rudomanskis, Atviros Lietuvos fondo vadovė M. Ališauskienė, LGBT teisių organizacijos Rainbow Rose atstovė V. Vaitiekūnaitė ir kiti.

Raštas tam tikra dalimi atkartoja argumentus, kuriuos neseniai ET išsiųstame Stambulo konvenciją remiančiame kreipimesi išdėstė devynios Europos skėtinės organizacijos ir kiti nevyriausybininkai. Tarp jų buvo ir tokios organizacijos kaip Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų asociacijos Europos padalinys, Tarptautinės interseksualų organizacijos Europos padalinys, Europos translyčių organizacija ir kiti.

Kaip jau esame minėję, panašu, kad Stambulo konvencijos ratifikavimu be kai kurių išimčių labiausiai yra suinteresuotos feministinės, LGBT interesams atstovaujančios ir vadinamąsias reprodukcines žmogaus teises (apimančias teisę į liberalų lytinį švietimą bei visuotinę teisę į abortą) ginančios organizacijos. Jos nėra linkusios leistis į dialogą ir nesistengia suprasti Stambulo konvencijai oponuojančiųjų pozicijos, kad smurtui prieš moteris pažaboti nėra reikalingas socialinės lyties įteisinimas, kad smurto problemą galima spręsti nebūtinai Konvencijos pagalba, o vienpusiškas tam tikros pasaulėžiūros primetimas nedera su demokratija. Jei to dar nepadarėte, kviečiame skaityti šią temą gvildenantį LVI direktorės S. Fernandez Montojo straipsnį „Gender“ konvencija: kam jos reikia labiausiai

Užsienio reikalų ministras vėl ragina Seimą ratifikuoti Stambulo konvenciją

Pasinaudodamas proga, kad antradienį Seime turėjo vykti (ir kaip minėjome, neįvyko) diskusija moterų teisių klausimais, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, parlamentarams išsiuntė atsakymą į 76 Seimo narių pasirašytą deklaraciją, kuria parlamentarai išreiškė nepritarimą Stambulo konvencijos ratifikavimo inicijavimui. Užsienio reikalų ministras nuo pat Stambulo konvencijos pasirodymo politinėje darbotvarkėje yra aktyviausias jos propaguotojas Lietuvoje. Jis ne tik 2013 metais Lietuvos vardu pasirašė Konvenciją, bet ir toliau nuosekliai neigia visas problemiškas, ypač su genderizmo sklaida susijusias, Konvencijos nuostatas.

Paskutiniame savo rašte L. Linkevičius dar kartą išdėstė argumentus, kodėl ši Konvencija turėtų būti ratifikuota. Be kitų teiginių L. Linkevičius savo argumentacijoje palietė net ir nacionalinio saugumo aspektą. Jis teigė: „Seksualinis smurtas tarptautiniuose konfliktuose dažniausiai pasireiškia tada, kai kovai su smurtu prieš moteris ir, svarbiausia, smurto prevencijai, moterų politiniam, ekonominiam ir socialiniam įgalinimui nebuvo skirta tinkamo dėmesio taikos metu, ir ne tik tose šalyse, kuriose potencialiai gali kilti konfliktai ar kurios gali būti į juos įtrauktos, bet ir tose, kurios prisideda prie konfliktų sprendimo, siunčia savo taikdarius, teikia kitokią paramą. Tai labai aktualu ir Lietuvai, ir jos kaimynėms, patiriančioms atvirą Rusijos agresiją“.

Galiausiai rašte Užsienio reikalų išreiškė viltį, kad „ratifikavusi Konvenciją, Lietuvos Respublika taps naujų kovos su smurtu prieš moteris standartų „klubo“ nare“. Natūraliai kyla klausimas, ar yra kuo džiaugtis, jei nauji standartai yra pagrįsti ideologija? Kviečiame prisiminti LVI eksperto Stambulo konvencijos klausimams Ramūno Aušroto straipsnį L. Linkevičius ir jo ideologemos.

Taip pat tuos, kurie dar neišreiškėte savo nuomonės, tačiau nepritariate Stambulo konvencijos ratifikavimui, kviečiame pasirašyti peticiją, kuri ragina neratifikuoti Konvencijos.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda