Gerb. {$firstname}, 

Seimo pavasario sesija prasidėjo aistromis dėl Stambulo konvencijos (toliau – Konvencija) ratifikavimo. Galima pasidžiaugti, kad Seimo nariams nubalsavus šio klausimo į darbotvarkę netraukti, dokumento ratifikavimas bent kuriam laikui yra atidėtas.

Primename, kad š. m. kovo 21 d. net 76 Seimo nariai pasirašė deklaraciją, kuria paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę nebetęsti Konvencijos ratifikavimo procedūros ir daugiau dėmesio skirti teisės aktų tobulinimui, gerinant moterų apsaugos nuo smurto sistemą ir užtikrinant pagalbą smurtą patyrusioms moterims. Stambulo konvencijos ratifikavimo tema, nors ir laikinai atidėta, vis vien aktuali. Kviečiame perskaityti LVI direktorės Salomėjos Fernandez Montojo straipsnį šia tema Gender konvencija: kam jos reikia labiausiai.

Taip pat siūlome perskaityti LVI eksperto Stambulo konvencijos klausimais Ramūno Aušroto straipsnius Linkevičius ir jo ideologemos bei Gender Stambulo konvencijoje: vertimo ar suvokimo problema?.

Toliau šiame naujienlaiškyje apžvelgiame svarbiausius šios Seimo sesijos darbotvarkėje užregistruotus įstatymų projektus, susijusius su gyvybės, šeimos apsaugos bei lytiškumo klausimais. Sveikintina, kad šį pavasarį daug dėmesio skiriama Lietuvos šeimoms palankiems socialinės atskirties mažinimo įrankiams (paramai jaunoms šeimoms, darbo ir šeimos derinimo klausimams) ir šalies demografijos rodiklių gerinimo strategijai. Savo ruožtu išskiriame keletą, mūsų nuomone, ryškiausių įstatymų projektų.

Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymas, numatantis atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo. Jį galėtų sudaryti kartu gyvenantys asmenys, kurie nesiekia ar negali sukurti šeimos. Šių projekto tikslas – išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančias praktines problemas  (paveldėjimo, informacijos ligos atveju, turto dalybų, būsto nuomos ir pan.).

Bendro gyvenimo susitarimo privalumai:

• Projektas bendro gyvenimo santykius reguliuoja per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą, todėl juo būtų apsaugota prigimtinės šeimos samprata. Kitaip tariant, susitarimas dėl bendro gyvenimo neprilygtų išskirtiniam susituokusių vyro ir moters bei jų vaikų santykiui.
• Projektas per prievartą nelaikytų šeima asmenų, kurie gyvena kartu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių ir neturi bendrų vaikų.
• Projektas atlieptų poreikį sureguliuoti gyvenimo kartu reiškinį ir apsaugoti asmenų teises ir interesus, padėtų išvengti neigiamų padarinių nutraukus bendrą gyvenimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymas. Konstitucijoje numatyta, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu ir taip apsaugo santuokos institutą nuo žalingos ideologijos, siūlančios vyro ir moters santuokai prilyginti vienalyčių „santuokas“. Priėmus siūlomą projektą, Konstitucija apibrėžtų šeimos pagrindus, kadangi numatytų, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir šeima taip pat „kyla iš motinystės ir tėvystės“.

Konstitucijos 38 str. papildymo poreikis: saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę šeimos struktūrą. Prigimtinė šeimos struktūra remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais. Šeimos santykiai natūraliai kyla iš tėvus, vaikus bei artimuosius giminaičius siejančių kraujo bei giminystės ryšio. Šeimos ryšys taip pat gali būti sukuriamas asmenų nesusijusių giminystės ar kraujo ryšiais sudarant santuoką. Vyro ir moters santuoka sukuriama šeima atitinka pamatinį prigimtinį kiekvieno vaiko poreikį turėti vienas kitam ir savo šeimai įsipareigojusius tėvą ir motiną. Todėl, kaip ir šeima, santuoka yra prigimtinis visuomenės institutas. Valstybė, saugodama prigimtinę šeimos struktūrą, tuo pačiu apsaugo vaiko teises augti jo prigimtinius poreikius atitinkančioje šeimos bendruomenėje.

Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 31 Seimo narys siūlo iš Civilinio kodekso (toliau – CK) išbraukti nuostatą, kuri numato lyties keitimo galimybę. Vietoje to siūloma nustatyti, kad procedūros ar terapija, kuriomis siekiama pakeisti genetiškai nulemtos asmens lyties požymius (lyties keitimas), Lietuvos Respublikoje yra draudžiamos. Taip pat nurodoma, kad „asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė. Asmens lyties (vyriškos arba moteriškos) nustatymo teisinis pagrindas yra genetiškai nulemta asmens lytis“.

Ši pataisa būtų svarbus žingsnis Lietuvos teisinėje sistemoje, kadangi dabar šalies teisėje palikta spraga, kuria įprastai naudojasi LGBT aktyvistai. Neretai klaidinama, kad Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėjo bylą, kadangi šalies įstatymai nereglamentuoja lyties keitimo. Tačiau byla buvo pralaimėta tik todėl, kad CK numato lyties keitimo galimybę, bet nėra tai reglamentuojančio įstatymo. Tokia situacija translyčiams asmenims sukuria nepagrįstus teisinius lūkesčius. Išbraukus lyties keitimą leidžiančią nuostatą iš CK, teisės spraga būtų panaikinta.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas bei Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo įstatymas. Projektais siūloma įteisinti dirbtinio apvaisinimo būdu sukurtų ir užšaldytų embrionų naikinimą bei biomedicininius tyrimus su embrionais ir žmogaus vaisiumi. Šiuo metu Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną naikinti draudžiama. Tuo tarpu projektais siūloma, kad sukurti ir į moters gimdą neperkelti embrionai būtų saugomi nuo 2 iki 10 metų, o dėl tikslaus saugojimo termino spręstų pagalbiniu apvaisinimu pasinaudojusi pora. Lygiagrečiai siūloma leisti naikinti embrionus pasibaigus saugojimo terminui arba tais atvejais, kai nebūtų poros sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei, jeigu vienas arba abu sutuoktiniai (sugyventiniai) mirtų arba jeigu nutrūktų jų santuoka ar registruota partnerystė.

Siūlymas naikinti žmogaus embrionus arba atlikti bandymus su jais yra tiesiogiai nukreiptas prieš aukščiausią žmogaus vertybę – gyvybę, dėl to yra neetiškas ir nepriimtinas. Tai rodo utilitarizmu paremtą požiūrį į žmogų, o negimusią gyvybę traktuoja kaip mokslinių tyrimų „žaliavą“. Embrionų saugojimo ar naikinimo neturėtų lemti finansiniai argumentai, kuriuos savo pasiūlymui pagrįsti pateikia projektų autoriai – žmogaus gyvybė yra neįkainojama.

Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas ir jo lydimieji teisės aktai. Šio projekto rengėjai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra įstatymo, saugančio gyvybę prenatalinėje fazėje. Įstatymu siekiama numatyti, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir kad visi klausimai, susiję su gyvybės prenatalinėje fazėje apsauga, turi būti sprendžiami, teikiant prioritetą vaiko prenatalinėje fazėje teisėms (draudžiant abortą), išskyrus 2 atvejus:

• kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai;
• kai yra pagrįstų įtarymų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje teigiama, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti viešoji informacija yra ir ta, kuria „skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Seimo narė Dovilė Šakalienė, teikianti šio įstatymo pataisą ir papildymą, siūlo išbraukti šią nuostatą ir taip atverti galimybę nepilnamečiams pozityviai pristatyti vienalyčių „santuokas“ bei „šeimas“.

Be to, galiojančioje įstatymo redakcijoje neigiama viešąja informacija laikoma ta, „kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais“. Tai yra teiktinas ir racionalus teisinis reguliavimas. Visgi Seimo narė siūlo šią nuostatą papildyti ir neigiama informacija laikyti ir tą, kuri dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ir kt. skatina diskriminaciją. Manytina, kad taip ne tik būtų įtvirtintas perteklinis teisinis reguliavimas, bet ir sukuriamos absurdiškos situacijos, kai diskriminacija būtų laikytinas elementarus naudojimasis teise į sąžinės, minties ir žodžio laisvę.

Su geriausiais linkėjimais,

​​​​​​​LVI komanda