Gerb. {$firstname},
Šį pavasarį Lietuvoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse netyla diskusijos dėl prieštaringai vertinamos Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, sutrumpintai vadinamos Stambulo konvencija. Dalinamės paskutinėmis aktualijomis iš Lietuvos ir užsienio.
Seimo narių deklaracija prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą
Kovo pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė atidėti Stambulo konvencijos ratifikavimą. Kiek vėliau Seime balsuojant dėl šio klausimo įtraukimo į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę nuspręsta konvencijos ratifikavimo pavasario sesijoje nesvarstyti. Dar didesnę vienybę parlamentarai parodė kovo 21 dieną, kai net 76 Seimo nariai iš įvairių frakcijų pasirašė deklaraciją, kuria paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę nebetęsti Stambulo konvencijos ratifikavimo procedūros ir daugiau dėmesio skirti teisės aktų tobulinimui, gerinant moterų apsaugos nuo smurto sistemą ir užtikrinant pagalbą smurtą patyrusioms moterims. Tai – sveikintinas žingsnis ir puikus pavyzdys kitų šalių parlamentarams.
Deklaracijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš esmės visos konvencijos nuostatos, kurios skirtos moters apsaugai nuo smurto, jau yra tapusios Lietuvos nacionalinės teisės dalimi. Didžiausia ir pagrindinė naujovė, kurią konvencija atneštų į Lietuvos teisę – socialinės lyties (angl. gender) sąvoka. Deklaracijoje pabrėžiama, kad bandymai keisti „socialinės lyties“ sąvokos lietuvišką vertimą (pavyzdžiui, verčiant „gender“ kaip „lytis socialiniu aspektu“, „socialinė lyties raiška“) nekeis šios sąvokos aiškinimo, nes oficialus Stambulo konvencijos tekstas yra anglų ir prancūzų kalbomis. Įsipareigojimai ratifikavusioms valstybėms kyla remiantis būtent oficialiu tekstu.
Beje, viešojoje erdvėje pasirodė vertinimas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje žodis „lytis“ į anglų kalbą yra verčiamas „gender“, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju svarbus ne pats žodžio vertimas, o sąvokos turinys, kuris Stambulo konvencijoje yra kitoks: daug platesnis ir skirtingai interpretuojamas.
Plačiau apie „gender“ sampratos problematiką kviečiame skaityti teisininko Ramūno Aušroto straipsnyje „Gender Stambulo konvencijoje: vertimo ar suvokimo problema?“
Stambulo konvencija prieštaringai vertinama ir kitur
Stambulo konvencijoje vartojama „gender“ sąvoka bei jos apibrėžimas prieštaringai vertinami ir kai kuriose kitose Europos valstybėse. Dėl siekio išvengti dviprasmiškos situacijos su „gender“ sąvoka, pastaruoju metu įvairiose valstybėse daugėja pareiškimų bei iniciatyvų prieš konvencijos ratifikavimą.
Neseniai Bulgarijos ir Slovakijos premjerai padarė pareiškimus apie atsisakymą ratifikuoti konvenciją, Kroatijoje ir Vengrijoje ratifikavimo klausimo svarstymas atidėtas, didelės diskusijos šia tema vyksta ir Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje bei Latvijoje. Štai Latvijoje jau per 10 tūkst. piliečių pasirašė peticiją prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą. Panaši piliečių parašų iniciatyva pradėta ir Slovakijoje, kur pilietinė visuomenė siekia ne tik atidėti konvencijos ratifikavimą, bet ir reikalauja apskritai anuliuoti konvencijos pasirašymą. Raginimai tai padaryti tampa vis drąsesni ir Bulgarijoje bei Vengrijoje, kur judėjime prieš konvenciją itin aktyviai dalyvauja tėvų atstovai ir nevyriausybinės organizacijos. Jie atkreipia dėmesį, kad šiose, kaip ir daugelyje kitų šalių, konvencija pasirašyta skubotai ir be išsamių diskusijų su visuomene.
Primename, kad Stambulo konvencijos dar nėra ratifikavusios 18 ją pasirašiusių Europos Tarybos narių, tarp kurių be Lietuvos yra ir Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Airija, Islandija, Graikija bei Čekija. Daugelyje jų konvencijos kritikai skundžiasi, kad populiarioji žiniasklaida neįsileidžia kitokias nuomones reiškiančių nevyriausybinių organizacijų žinučių ir siekdama sukurti įspūdį, kad konvencijai nepritaria tik religinių organizacijų ir įvairių konfesijų atstovai, vadina tai klerikalių jėgų protestu. Tokia strategija padeda neutralizuoti dėl tikėjimo bei religinių organizacijų įtakos susiskaldžiusios visuomenės nuomonę. Naudojantis dramatiškomis smurto prieš moterį istorijomis daug kur bandoma sukelti skandalą ir paniką, o Stambulo konvenciją pateikti kaip neįtikėtinai efektyvią priemonę, kuri išgelbės visas moteris nuo smurto. Be to, kaip ir Lietuvoje, taip ir kitose valstybėse, dar neratifikavusiose šios konvencijos, yra naudojami tie patys spaudimą kuriantys argumentai: „esate viena iš keleto likusių valstybių, kurios neratifikavo Stambulo konvencijos“ arba „Konvencijos neremia tokios valstybės kaip Rusija, Azerbaidžanas, ar jūs lygiuojatės į tokias šalis?“. Šios apgalvotos viešųjų ryšių gudrybės skaldo visuomenę, siekia sumenkinti prieš konvenciją pasisakančių nevyriausybininkų bei valdžios atstovų įvaizdį ir silpnina drąsą tų, kurie nėra linkę remti konvencijos tikslų, tačiau kol kas nepareiškė savo nuomonės.
Taip pat būtina pabrėžti, kad ir kai kuriose konvenciją ratifikavusiose valstybėse toliau netyla diskusijos dėl šio dokumento. Štai Lenkijoje, kur konvencija buvo ratifikuota dar 2015 metais Evos Kopacz Vyriausybės ir patvirtinta Parlamento, tuo metu opozicijoje buvusi partija Teisė ir teisingumas (angl. Law and Justice) pasmerkė ratifikavimą ir konvenciją pavadino „legislatyviniu monstru, kuris ne kovoja su smurtu, o tenkina LGBT bendruomenės poreikius“. Jau kitais metais po konvencijos ratifikavimo imta kalbėti apie Lenkijos planus denonsuoti šią tarptautinę sutartį. Lenkija iki šiol nesiryžo tam žingsniui, tačiau manytina, kad dabartinė partijos Teisė ir teisingumas atstovo Mateuszo Morawieckio vadovaujama Vyriausybė neleistų ydingoms konvencijos nuostatoms daryti žalos valstybės teisinei ir švietimo sistemoms, todėl denonsavimas kol kas nėra gyvybiškai būtinas.
Diskusijos ir ginčai netyla ir tokiose konvenciją ratifikavusiose šalyse kaip Rumunija, Austrija, Malta, Makedonija. Ypač suaktyvėjo Rumunijos visuomenė, kadangi visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo du atvejai apie transseksualumą, homoseksualumą ir kitokią „nestereotipinę lyčių elgseną“ propaguojančias lytinio švietimo iniciatyvas moksleiviams Bukarešte ir Vrancea apylinkėje. Tėvai pasipiktino, kadangi iniciatyvos buvo organizuotos be jų sutikimo. Vrancea vykusiame renginyje Stambulo konvencija buvo aiškiai paminėta kaip dokumentas, kuris galioja Rumunijoje tam, kad vaikai mokyklose gautų ugdymą lyties tapatybės suvokimo klausimais ir pasirinktų tą lytį, kurios jie jaučiasi esą. Apie tai sužinoję tėvai ir nevyriausybinės organizacijos ėmė domėti šia iki tol mažai kam Rumunijoje žinoma konvencija ir kelti į viešumą skandalingas jos teksto detales.
9 Europos valstybių NVO susivienijo prieš Stambulo konvenciją
Lietuvos plačiojoje žiniasklaidoje liko nutylėtas pranešimas apie tai, kad kovo 20 d. Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI) 333 nevyriausybinių organizacijų iš 9 Europos Tarybos (toliau – ET) valstybių vardu kreipėsi į ET generalinę sekretorę Stambulo konvencijos klausimams BridgetO’ Loughlin, ET generalinį sekretorių Thorbjorną Jaglandą ir ET Ministrų komiteto pirmininką Andersą Samuelseną. Kreipimusi išreikštas susirūpinimas dėl neaiškių Stambulo konvencijos nuostatų. Raštą pasirašė Vengrijos, Slovakijos, Ukrainos, Kroatijos, Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Maltos nevyriausybinės organizacijos. Lietuvoje kreipimosi iniciatyvą parėmė per keturiasdešimt organizacijų, iš kurių keletas asociacijų turi po keliasdešimt organizacijų narių.
Nevyriausybinės organizacijos raštu reagavo į kovo 7 d. B. O’Loughlin pranešimą, kuriame ji pabrėžė poreikį „išsklaidyti klaidingų nuostatų rūką Stambulo konvencijos atžvilgiu“. B. O’Loughlin teigimu, konvencija šalims neprimeta „gender“ ideologijos ir nedaro skirties tarp biologinės ir socialinės lyties. Susivienijusios įvairių Europos šalių organizacijos nesutinka su minėtais B. O’Loughlin tvirtinimais. Rašte jos pastebi, kad Stambulo konvencijos socialinės lyties sąvoka skiriasi nuo „lyčių lygybės“, t. y. vyrų ir moterų lygybės, sampratos, randamos Europos Sąjungos sutartyse. Organizacijos pabrėžia, kad iš pačios Stambulo konvencijos ir Europos Komisijos pateikto „smurto dėl lyties“ aiškinimo akivaizdu, jog dokumento taikymo sritis apima ir įsipareigojimus dėl lyties tapatybės („gender identity“), lyties raiškos („gender expression“) ir seksualinės orientacijos. Pareiškėjų teigimu, smurtas dėl lyties tampa ypač jautria tema švietimo srityje, nes remiantis konvencija, mokymo medžiaga privalės atspindėti diskutuotiną socialinės lyties supratimą, apimantį lyties tapatybę ir lyties raišką.
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos siūlo du konkrečius būdus Stambulo konvencijos prieštaravimams išspręsti. Jos rekomenduoja inicijuoti konvencijos peržiūrą, kad „gender“ ir su ja susijusios sąvokos būtų pakeistos „moterų ir vyrų lygybe“ ir įgalinti ratifikuojančias valstybes daryti išlygas dėl prieštaringų ir ideologinių konvencijos dalių. Rašto autoriams atrodo, jog tai, kad Stambulo konvencija neleidžia ratifikuojančiomis šalims daryti išlygų kontroversiškiausiais konvencijos klausimais (susijusiais su sąvoka „gender“) yra neteisinga bei nedera su demokratiniais valstybių bei ES principais.
Laisvos visuomenės institutas ir toliau dalyvaus visose nacionalinėse bei tarptautinėse iniciatyvose, kurios leistų kuo plačiau informuoti Lietuvos bei Europos visuomenę apie Stambulo konvenciją ir su ja susijusius klausimus. Dėkojame bičiuliams ir visiems, remiantiems mūsų iniciatyvas, už palaikymą ir pagalbą.
LVI komanda
