Gerb. {$firstname},
Sveikindami Jus su artėjančiomis šv. Kūčiomis, šv. Kalėdomis ir Naujaisiais 2018-aisiais metais norime pasidžiaugti, kad dar vienerius metus kartu LVI bičiulių ir bendraminčių pagalba prasmingai dalyvavome gindami prigimtinį žmogaus orumą, pamatines jo teises ir laisves. Šie metai pagarbai žmogaus gyvybei, sąžinės laisvei, vyro ir moters santuokai bei šeimai iškėlė ne vieną iššūkį. Neabejojame, kad LVI bendraminčių darbai – nuo mažų iki didelių – buvo esminiai jiems įveikti. Kartais patys negalime įvertinti savo poelgių reikšmės, tačiau žinome, kad jei nedarysime nieko, tikrai nieko ir nepakeisime. „Vienintelis dalykas būtinas blogio triumfui, kad geri žmonės nedarytų nieko,“ sakė filosofas Edmundas Burke‘as. Ir kitąmet nepamirškime to savo kasdienėje veikloje.
Baigdami metus norėtume pasidalinti įdomiausiais ir aktualiausiais šiais metais LVI tinklapyje skelbtais tekstais.
Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ar laisvoje visuomenėje reikalingi draudimai?
„Šiandien dažnai susiduriame su liberalia laisvės samprata, pagrįsta neribotu žmogaus troškimų tenkinimu. Nepaisant žmogaus norų žalingumo ar vertingumo visuomenei, jiems reikalaujama valstybės apsaugos. „Žmogaus teisėmis“ tapo įprasta vadinti tiesiog „legalizuotus” troškimus. Tačiau visais laikais – nuo Sokrato iki XIX amžiaus – Vakarų civilizacija skelbė visai kitokią laisvę. Laisvas buvo tas, kuris laisvai nuo savo troškimų, pagundų ir instinktų sugeba priimti objektyviai gerus sprendimus. Laisvos visuomenės institutas kviečia prisiminti šią laisvę.“ Skaityti visą
A. Jokubaitis. „Lietuvoje daugėja keistų troškimų turinčių žmonių, bet mažėja troškimus apribojančių“
„Turėdamas laisvę, žmogus klausia: „kam ta laisvė?“ Jis nori žinoti: kokia yra laisvės prasmė? Liberalai negali atsakyti į šį klausimą ir tik nesustodami kartoja, kad laisvės reikia vardan laisvės, nei žodžio nepasakydami apie jos prasmę. Jų nuomone, žmonės turi teisę gyventi net beprasmišką gyvenimą. Padorūs žmonės taip nemąsto. Jie kalba ne tik apie laisvę, bet ir žmogaus ugdymą.“ Skaityti visą
Roger Scruton. Teisių religija
„Žmogaus teisių sąvoka siūloma kaip pamatas moralinėms pozicijoms, teisiniams potvarkiams ir politiniams sprendimams, skirtiems įvesti tvarką ten, kur žmonės varžosi ir konfliktuoja. Tačiau ši sąvoka buvo atsieta nuo savo ištakų senojoje prigimtinės teisės koncepcijoje. Todėl, jei paklausite, kokios žmogaus teisės yra pagrindinės, gausite skirtingus atsakymus, priklausomai nuo to, kam adresuosite klausimą. Ir atrodo, kad visi nesutaria dėl procedūrų, kuriomis būtų sprendžiami konfliktai. [...]Be tam tikros prigimtinės teisės idėjos niekas nežino, kaip atsakyti į šiuos klausimus, neskaitant savo asmeninių nuostatų reiškimo.“ Skaityti visą
Vygantas Malinauskas. Bendrojo gėrio samprata ir jos aktualumas
„Tačiau viskas esmingai keičiasi, jei krikščioniškam pilietiniam veikimui suteikiame kitą perspektyvą, t.y. jei suvokiame jį ne kaip kovą už savo teises ir interesus, o kaip veikimą dėl visuomenės bendrojo gėrio – mes pasisakome už pagarbą gyvybei ir negimusios gyvybės apsaugą ne todėl, kad tai yra koks nors mūsų interesas, o dėl to, kad tai yra svarbus mūsų visuomenės bendrasis gėris, mes pasisakome už šeimą, grįstą vyro ir moters santuoka, ne todėl, kad čia yra mūsų interesas, o dėl to, kad tai svarbu mūsų visuomenės bendrajam gėriui.“ Skaityti visą
Mark Regnerus. Eroso mirtis
„Pigus seksas, pasirodęs kartu su kontraceptinės tabletės atsiradimu, vėliau dar labiau nupigintas pornografijos ir tapęs dar prieinamesnis „Tinderio“ dėka, pasirodo, moterims yra blogas sandoris. Jis moteris, o galiausiai ir vyrus, daro vienišesniais. Matau tai statistikoje ir girdžiu tai jų pasakojimuose.“ Skaityti visą
Saulius Arlauskas. Kaip, pasak R. Reilly „tualeto metafizikos“, translyčių teisių gynimas gali griauti žmonijos istorijoje puoselėtą teisę ir moralę
„Politikų skelbiamas rūpestis netrukdyti žmogui būti „savimi“, kai jis konfliktuoja su gamta, su sveiko proto principais, yra ne kas kita, o tik tariamas, naivus „žmogiškumas“. Tariamas todėl, kad žmogaus teisė gyventi taip, kaip nori, nėra absoliuti, kad žmogaus norus determinuoja nenumaldomi tikrovės dėsniai. [...] Taip nejučia per užuojautą asmeniui, išgyvenančiam subjektyvų konfliktą su gamtos duota lytimi, į šiuolaikinį pasaulį įžengia žmogaus luošinimo ir susiluošinimo moralinis pateisinimas ir įstatyminė apsauga.“ Skaityti visą
Vincentas Vobolevičius. Vyriausybės abrakadabra
„Kaip buvo ne kartą rašyta, Stambulo konvencija, be pagirtino įpareigojimo kovai su smurtu prieš moteris, reikalauja valstybes signatares teisiškai pripažinti „socialinę lytį“ (t. y. žmogaus įsivaizduojamą, su biologine tikrove nesusijusią lytį), o į mokyklų ugdymo programas įtraukti mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ (apimančius ir tokias praktikas kaip homoseksualūs lytiniai santykiai, kraujomaiša, daugpatystė ir pan.) – kas prieštarauja Lietuvos Konstitucijos garantuojamai teisei tėvams auginti vaikus pagal savo įsitikinimus.“ Skaityti visą
Ines Pelissie du Rausas. Tėvai turi būti pirmieji lytiškumo ugdytojai
„Lytiniame ugdyme mes turime du pasirinkimus: arba mokyti į savo lytiškumą žiūrėti tik kaip į žaisliuką ir malonumų oazę, arba mokyti vaikus ir paauglius kurti stabilius ir ilgalaikius santykius, kuriuose seksas būtų tikros meilės patvirtinimas. Jaunimas šiandien yra neretai nusivylęs savo tėvų, šeimos gyvenimu, savo pačių nesugebėjimu mylėti. Jie visi pripažįsta, kad norėtų išmokti mylėti bei būti laimingi santykiuose, tačiau tai jiems atrodo labai sunku, beveik neįmanoma. Mano pasiūlymas yra mokyti vaikus tokios jų kūno ir asmens sampratos, kuri padėtų jiems suprasti, kokie nuostabūs dalykai yra žmogiškasis orumas, prigimtis ir meilė.“ Skaityti visą
Birutė Obelenienė. Turėti ar būti
„Tėvai perduoda gyvybę savo vaikams. Tačiau norint iš esmės suvokti šio perdavimo aplinkybių reikšmę ir tai, kodėl svarbu, kad tėvai a s m e n i š k a i, o ne per tarpininkus perduotų gyvybę savo kūdikiui, būtina išsivaduoti iš biologinio lygmens. Būtina prisiminti, kad žmogus – ne vien tik kūniška, bet ir dvasinė būtybė ir kad šios dvi dalys žmoguje neveikia atskirai, bet yra suvienytos ir sudaro visiškai naują žmogišką prigimtį. Žmogus yra kūniškas asmuo, jo gyvenime kūniškumas turi tiesioginį poveikį jo dvasinei prigimčiai ir atvirkščiai.“ Skaityti visą
Scott Yenor. Biologinė ir socialinė lytis bei kultūrinių karų kilmė
„Daugybė kontroversijų šiandieniniuose kultūriniuose karuose yra susijusios su biologinės lyties (angl. sex) ir socialinės lyties (angl. gender) klausimu. Pavyzdžiui, nesutariama, ar santuoka galima tik tarp vyro ir moters, kas kieno tualeto kambariais gali naudotis, ar tikrai turėtume iš motinų tikėtis, kad šios rūpinsis vaikais. Tai – simboliški negalėjimo pasakyti, kas yra vyras, kas – moteris ir ar apskritai egzistuoja stabilios, su kūnu susijusios lytinės tapatybės, – pavyzdžiai.“ Skaityti 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį
Taip pat jei savo artimiesiems ir bičiuliams dar neturite kalėdinių dovanų, rekomenduojame dėmesio vertas knygas: Leo Strauss Prigimtinė teisė ir istorija, Alvydo Jokubaičio Liberalizmas kaip pilietinė religija, Paulo Kengoro Išardymas, o skaitantiems anglų kalba po kalėdine eglute turėtų patikti rasti Mark Regnerus Pigus seksas: vyro, santuokos ir monogamijos transformacija.
Linkėdama Jums ir Jūsų šeimoms šviesių šv. Kūčių ir šv. Kalėdų bei laimingų Naujųjų metų
LVI komanda
