Gerb. {$firstname},
Beveik įpusėjus rudeniui siunčiame LVI komentarą apie paskutinius laimėjimus ir laukiančius iššūkius.
Šeimos stiprinimo įstatymas
Džiaugiamės galėdami informuoti, kad netrukus Lietuvoje įsigalios šeimoms draugiškas įstatymas. Lapkričio 3 dieną Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Šeimos stiprinimo įstatymą.
Primename, kad įstatymo priėmimo metu 63 Seimo nariai balsavo „už“, 5 – „prieš“, 14 – susilaikė. Vis dėlto tokį balsavimą ne visi įvertino teigiamai. Lietuvos gėjų lyga, Lietuvos žmogaus teisių centras, Įvairovės ir edukacijos namai bei kitos organizacijos prašė Prezidentės nepasirašyti įstatymo, teigdami, kad jis trukdytų siekti lyčių lygybės bei diskriminuotų vienišus, išsiskyrusius tėvus, našlius, kurie augina vaikus. Reaguodamos į šį prašymą ir klaidinančius jo teiginius, šeimų ir jas palaikančios organizacijos taip pat kreipėsi į Prezidentę, paaiškindamos galimus neaiškumus ir ragindamos pasirašyti šį visoms šeimoms svarbų įstatymą. Galiausiai Prezidentė D. Grybauskaitė, įvertinusi, kad įstatymas nediskriminuoja vienišų motinų ir tėvų, vaikus auginančių nesusituokusių porų bei kitų asmenų, kurie susieti artimais giminystės ryšiais, įstatymą pasirašė.
Sveikintina tai, kad įstatymas remiasi prigimtine šeimos samprata. Jo preambulė numato, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas, taip pat giminystės ryšys tarp artimųjų giminaičių“, o šeimos narius saistančios „teisės ir pareigos yra prigimtinės“. Joje pabrėžiama, kad šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas yra vyro ir moters papildomumas. Būtent vyro ir moters papildomumo principas leidžia pripažinti abiejų lyčių skirtingą ir todėl viena kitą papildančią raišką bei lygiavertį jų bendradarbiavimą.
Įstatymo iniciatorių teigimu, šiuo teisės aktu įstatymų lygmenyje pirmą kartą kuriama vieninga, skėtinė šeimos politikos sistema. Jis nustatys šeimos stiprinimo kryptis (švietimo ir kultūros, materialinio saugumo užtikrinimo, apsirūpinimo būstu, šeimos sveikatos ir kt.), sudarys galimybę politikams geriau išgirsti visuomeninių organizacijų, dirbančių su šeimomis, balsą ir padės pagrindus šeimos politikos koordinavimui.
Pagal šį Įstatymą Vyriausybė turėtų parengti ilgalaikę šeimos stiprinimo programą, numatant priemones šeimoms gauti būtiną kompleksinę pagalbą, bei turės nustatyti bazinį paslaugų šeimai paketą, kurio prieinamumą savo teritorijoje užtikrintų visos savivaldybės. Šis paslaugų paketas turės užtikrinti galimybes šeimai gauti būtiną pagalbą, orientuotą į šeimos gebėjimų savarankiškai spręsti iškylančias problemas, kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką.
Taip pat įstatymu numatomas trijų lygių institucinis bendradarbiavimas, kuris nedidintų biurokratinio aparato, bet nustatytų jau egzistuojančių valstybės, savivaldybių institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovų bendradarbiavimo sistemą.
Leidimas translyčiams pasikeisti įrašą apie lytį asmens dokumentuose
Tačiau vienai kovai pasibaigus, prasideda kita...
Teisingumo ministerija išplatino pranešimą spaudai apie tai, kad yra parengusi įstatymo projektą, kuris leistų translyčiams asmenims dokumentuose pakeisti lytį, vardą, pavardę ir asmens kodą. Pagal naująjį Asmens lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektą, ši galimybė būtų sudaryta remiantis vien psichinio sutrikimo (transseksualumo) diagnoze, net nereikalaujant teismo sprendimo ir chirurginio lyties požymių pakeitimo. Tokio įstatymo priėmimas lemtų, kad lytis Lietuvoje nebebūtų suvokiama kaip objektyvi, prigimtinė žmogaus savybė, bet priklausytų nuo subjektyvaus asmens (sergančio psichikos liga) įsitikinimo.
Reikia pažymėti, kad asmens biologinės lyties pakeisti neįmanoma, todėl bandymai tai daryti apsiriboja tik išorinių požymių pakeitimu. Tiek medicininiai bandymai pakeisti asmens lytį, tiek įrašų apie lytį keitimas asmens dokumentuose gali sukelti grėsmę kitų žmonių teisėms ir laisvėms, dorovei ar sukelti grėsmę viešosios tvarkos interesams (pvz., tėvų teisei žinoti, kokios lyties yra jų vaikų mokytojai ir darželio auklėtojai, moterų saugumui ir privatumui viešuosiuose tualetuose, deramai konkurencijai sporto varžybose užtikrinti, institucijų, veikiančių lyties pagrindu, vidaus tvarkai ir pan). Nors diskurse apie lyties keitimo teisinius aspektus, pabrėžiama, kad Lietuva 2007 metais pralaimėjo Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėtą byloje L. prieš Lietuvą, primename, kad ši byla buvo pralaimėta dėl to, kad Civilinio kodekso nuostata, leidžianti mediciniškai keisti lytį, be ją įgyvendinančio įstatymo sukėlė tam tikriems asmenims nepagrįstų teisinių lūkesčių. Siekdama išvengti panašių bylų ateityje Lietuva gali pasirinkti pakeisti šią Civilinio kodekso nuostatą ir panaikinti šiuo metu esančią teisės spragą.
Esame pasirengę dirbti prie lyties ir įrašų apie asmenis lytį keitimo klausimo ir toliau Jus informuoti apie įvykių eigą.
Su linkėjimais,
LVI komanda
