Konferencijų apibendrinimai

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

Specialus numeris

2025-05-08

Trijų konferencijų apžvalga

Mieli skaitytojai,

Pastarasis mėnuo buvo kupinas konferencijų ir svarbių diskusijų, nagrinėjančių krikščionims brangias vertybes bei bendrojo gėrio sampratą. Šios diskusijos atskleidžia, kaip mūsų civilizacija susiduria su įvairiais iššūkiais, o būtinybė atkurti tvirtą visuomenės pagrindą tampa vis akivaizdesnė.

Krizės ženklų netrūko ir Lietuvoje. Vienas po kito sekė trikdantys Konstitucinio Teismo nutarimai, tačiau apie juos kalbėsime kitame LVI naujienlaiškyje.

Šiuo metu kviečiame prisiminti įvykusias konferencijas bei diskusijas. Gero ir prasmingo skaitymo!
Toliau naujienlaiškyje skaitykite:

„Vaiko juokas išgelbės pasaulį“ – konferencija, skirta Pasaulinei gyvybės dienai paminėti
Konferencija „Krikščioniškas politinis veikimas bendrojo gėrio link“
Konferencija „50 metų po pogrindinio leidinio „Aušra“ pasirodymo: pamokos, perspektyvos ir detektyvinė archyvo paieška“

„Vaiko juokas išgelbės pasaulį“ – konferencija, skirta Pasaulinei gyvybės dienai paminėti

2023 m. balandžio 24 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultete įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Vaiko juokas išgelbės pasaulį“, skirta Pasaulinei gyvybės dienai. Konferencijoje įvairių sričių mokslininkai ir praktikai dalinosi įžvalgomis apie motinystės ir tėvystės grožį bei privalumus, taip pat analizavo, kodėl Lietuvoje drastiškai mažėja gimstamumas ir kokios priežastys lemia, kad vaikai vis rečiau tampa šeimos prioritetu. Renginys sulaukė plataus dėmesio ir tapo įvairių sričių specialistų platforma aptarti gyvybės, šeimos, tėvystės bei demografinių iššūkių temas Lietuvoje.

Pranešėjai ir įžvalgos

Prof. dr. Andrius Macas savo pranešime akcentavo, kad tėčiais negimstame – jais tampame. Svarbu ne siekti idealaus tėvo įvaizdžio, bet būti atviriems gyvenimui ir augti su juo. Profesorius kvietė nebijoti tėvystės ar motinystės iššūkių pabrėždamas, jog nestabdytume žmogaus siekio būti tėčiais ar mamomis. O abejojantiems patartume ir paskatintume pasinerti į šį nuotykį, kad ir kas gyvenime benutiktų.

Psichologė doc. dr. Giedrė Širvinskienė pabrėžė, kad motinystė – tai ne tik rūpinimasis vaiku, bet ir asmeninės brandos kelias. Motinystė – keitimosi, transformacijos kelias: augindama vaiką, mama auga ir pati. Tyrimai rodo, kad šeimos ir vaikų turėjimas suteikia gyvenimui, kur kas gilesnę prasmę.

Kun. prof. dr. Andrius Narbekovas kalbėjo apie meilės ir vaikų ryšį. Profesorius citavo John M. Haas mintis: „Mes kovojame už brangų vaikų gėrį ir laisvą visuomenę, kurioje jie galėtų klestėti, už šeimos šventumą, už unikalios vyro ir moters draugystės, kuri kuria namus, bendruomenes ir tėvynę, vientisumą. Grėsmės šioms gėrybėms išlieka. Ir kova už teisingą mąstymą ir teisingą gyvenimą šių gėrybių atžvilgiu tęsiasi. Humaniška ir civilizuota visuomenė priklauso nuo šios kovos rezultatų.“ Mums reikia ne daugiau kontraceptinių priemonių, bet daugiau žmogiškosios atsakomybės požiūrio į vaisingumą ir pačią gyvybę.

Akušerė ginekologė doc. dr. Regina Mačiulevičienė, remdamasi moksliniais duomenimis, teigė, jog moterys, kurios yra gimdžiusios ar žindžiusios naujagimį, turi mažesnę riziką susirgti onkologinėmis ir lėtinėmis ligomis. Pabrėžta, kad motinystė teigiamai veikia moters sveikatą bei mažina riziką susirgti vėžiu, cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis.

Asmenine patirtimi apie tėvystės iššūkius ir džiaugsmus pasidalijo doc. dr. Benas Ulevičius. Jis teigė, kad šiandien nenorima susilaukti vaikų, nes įsitvirtino iliuzija, jog gyvenimo laimė priklauso nuo galimybės viską patiems valdyti bei kontroliuoti. Jis kvietė atsisakyti šios iliuzijos ir įvertinti tikrąsias vertybes, nes principingai atsisakius vaikų ir liekant su savo pačių valdomais gyvenimo projektais, galiausiai prarandame jausmą, kad iš tiesų gyvename.

Konferencijoje be gausaus intelektualinio ir mokslinio turinio, gyvenimiškų patirčių pasidalinimo būta ir kuo tikriausios praktikos momentų – juoko terapijos.

„Vaiko juokas išgelbės pasaulį“ – tai ne tik poetiška frazė, bet ir gilus kvietimas atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus gyvybės, šeimos, motinystės, tėvystės, vaikų svarbą – mūsų Tautos išlikimo kertinę šerdį,“ – pabrėžia renginio organizatoriai: LSMU MA Farmacijos Fakultetas, LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas, VDU Katalikų teologijos fakultetas, Lietuvos akušerių sąjunga, Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“, Laisvos visuomenės institutas.

Skaityti plačiau

„Krikščioniškas politinis veikimas bendrojo gėrio link“

Balandžio 4 d. Vilniuje vyko Laisvos visuomenės instituto ir Sallux fondo organizuojama konferencija, kurioje žymūs Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai diskutavo apie liberaliosios demokratijos krizę ir bendrojo gėrio sampratą. Konferencijoje dalyvavo akademikai, Europos Parlamento ir Seimo nariai, analizavę liberalizmo ir demokratijos santykį, liberaliosios demokratijos krizės priežastis bei bendrojo gėrio viziją.

Pranešėjai ir įžvalgos

Renginį pradėjo J. E. apaštalinio nuncijaus arkivysk. dr. Georg Gänswein invokacijos žodis, kuriuo dvasininkas konferencijos dalyviams meldė išminties ir noro pažinti tiesą. Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas Audrius Globys pabrėžė, jog krikščioniškoji civilizacija išgyvena kritinį momentą – ji arba atgims, arba išnyks.

Prof. dr. Alvydas Jokubaitis kalbėjo, kad liberalizmas ir demokratija – nesuderinamos doktrinos. Liberalai baiminasi, jog demokratija gali atmesti jų iškeltą individo laisvės absoliutizmą, o krikščioniškas pažiūras laiko pavojingomis atgyvenomis. Iškeldami individą virš bendruomenės, jie griauna bendrumą, o demokratiją paverčia priešišku dalyvavimu. Liberalizmas mėgdžioja religiją, siekdamas primesti ideologines savo tiesas.

Žurnalistas ir politologas Vladimiras Laučius teigė, kad liberaliosios demokratijos krizę lėmė kairiojo liberalizmo ideologijos iškilimas, virtęs sekuliaria religija su „vertybių“ kultu. Ši naujoji „Progreso Bažnyčia“ persekioja kitaip manančiuosius, o tokios dogmos kaip žmogaus teisės, multikultūrizmas ar woke ideologija tapo šiuolaikinėmis tikėjimo tiesomis, keičiančiomis nykstančią krikščionybę.

Dr. Vygantas Malinauskas kalbėjo apie bendrojo gėrio demokratiją, pabrėždamas, kad ši vis dažniau minima sąvoka, vis dar lieka šalutinė. Pasak jo, liberalizmas bendrąjį gėrį laiko grėsme – jis toleruojamas tik tiek, kiek tarnauja privačiam interesui. Liberalizmas kuria individualistą, bet kuo daugiau teisių jis gauna, tuo mažiau laisvės lieka visuomenei – ima dominuoti „teisių tironija“, nyksta teisingumas ir dorybės. Prelegentas ragino įsivaizduoti demokratiją, kurioje centre yra

bendrasis gėris: ji saugotų tiek individualią laisvę, tiek visuomenės tvarumą, o valstybė galėtų vėl formuoti politiką, grįstą prigimtine tvarka ir orumu.

Prof. habil. dr. Piotras Mazurkiewiczius kalbėjo apie Lietuvą ir Lenkiją kaip civilizacinės ribos tautas. Jis priminė, kad dar XVIa. Abiejų Tautų Respublikos rytinė siena skyrė Vakarų krikščionybę nuo svetimų civilizacijų, ši riba tebėra ir šiandien. Į rytus prasideda turanietiška civilizacija, kuri, anot Felikso Koneczny, pasižymi religinio universalumo stoka, militarizmu, valstybės pagrindu laikoma privatine teise bei tautinės tapatybės nebuvimu. Nors Lietuva ir

Lenkija išliko nepriklausomos, šiandien jos vis dar gyvena civilizacijos paribyje, tarp Rytų grėsmės ir Vakarų civilizacinių transformacijų, kartais primenančių Šventosios Romos imperijos atgaivinimą.

Toliau konferencijoje sekė diskusija, kurioje dalyvavo Europos Parlamento nariai Paulius Saudargas ir Aurelijus Veryga. Pastebėta, kad tarpusavio susikalbėjimą trukdo bendros kalbos nebuvimas. Anksčiau tokia kalba buvo krikščionybė, tačiau dabar daug sąvokų išnyko, nes vaikai su jomis nebeužauga. Iškeltas pavyzdys, jog dažnai tikimasi, kad ne mes visi, o kažkas kitas turėtų kurti bendrąjį gėrį – Europos saugumą turi užtikrinti JAV, demografinį valstybės atsinaujinimą kažkas kitas, tik ne aš.

Renginį tęsė gydytojas chirurgas, kunigas, humanitarinių mokslų daktaras prof. habil. dr. Andrius Narbekovas, kalbėjęs apie žmogaus gyvybės ir orumo ryšį. Anot jo, orumas – tai žmogaus būties esmė, paslaptinga kaip ir pats žmogus. Gyvybė užtikrina biologinę egzistenciją, o orumas suteikia jai prasmę ir kokybę. Teisė į gyvybę ir orumas yra neatskiriami – tik jų dermė sudaro humaniškos visuomenės pagrindą.

Apie demografiją ir bendrąjį gėrį kalbėjo Johannes de Jongas, Europos politinio fondo „Sallux“ vadovas. Jis atskleidė gilėjančios demografinės krizės priežastis – individualizmo kultūrą, ekonominį nesaugumą ir neoliberalizmo diktuojamą greito pelno siekį. Tarp aukštų būsto kainų ir mažėjančio gimstamumo matoma tiesioginė priklausomybė. Išeitį jis mato tik vieną – grąžinti žmogaus orumą ir bendrąjį gėrį į politikos ir ekonomikos centrą

Dr. Vincentas Vobolevičius (ISM) pristatė tyrimą, atskleidžiantį, kad tėvų tikėjimas perduodamas vaikams efektyviau tuomet, kai jis matomas jų kasdienybėje – sprendimuose, pasiaukojimuose, viešame gyvenime. Tikėjimas, kurio nepaliečia abejonės ar iššūkiai, dažnai lieka paviršinis ir vaikams neperduodamas. Tyrimas parodė, kad vertybių perdavimą sustiprina tėvų nuoseklumas, drąsa ir konkrečiais veiksmais pagrįstas tikėjimas, ypač kai tai kainuoja patogumą ar socialinį statusą.

Renginį užbaigė dar viena diskusija – šį kartą tarp LR Seimo narių: Vytauto Sinicos, Martyno Katelyno ir Lino Kukuraičio. Diskusijos metu kalbėta, kad bendrojo gėrio sąvoka politikoje dažniausiai yra svetima, ir nors Seime darbas verda, bet dažnai atrodo, kad svarbiausi bendrojo gėrio klausimai – tokie kaip demografija – yra ignoruojami, nors politinėse programose jie ir atspindėti.

Skaityti daugiau

Konferencija „50 metų po pogrindinio leidinio „Aušra“ pasirodymo: pamokos, perspektyvos ir detektyvinė archyvo paieška“

Kovo 27 d. Kaune vykusi konferencija „50 metų po pogrindinio leidinio „Aušra“ pasirodymo: pamokos, perspektyvos ir detektyvinė archyvo paieška“ tapo ne tik pagarbiu prisiminimu pogrindinio leidinio „Aušra“ veiklai, bet ir aktualiu kvietimu permąstyti mūsų santykį su tiesa, kalba, tapatybe ir atsakomybe už laisvę šiandien.

Konferenciją organizavo Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“, bendradarbiaujant su Laisvos visuomenės institutu ir Lietuvių krikščionių darbuotojų profesine sąjunga. Konferencijoje dalyvavo istorinės atminties puoselėtojai, dvasininkai, istorikai ir žurnalistai.

Pranešėjai ir įžvalgos

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, vienas iš pogrindžio spaudos kūrėjų ir simbolių, pabrėžė, kad Aušra gimė iš drąsos mylėti Tėvynę ir tikėti jos laisve net tada, kai tai kainavo daug. Pasak jo, tokios istorinės patirtys turi tapti įkvėpimu dabartinėms kartoms. Sesuo Gerarda Elena Šuliauskaitė, viena iš leidinio kūrėjų, pasidalijo prisiminimais apie laikus, kai viešoji tiesa buvo klastojama, o Aušra tapo gyvybiškai svarbiu balsu, kviečiančiu ieškoti autentiškos tikrovės.

Vyskupas Algirdas Jurevičius kalbėjo, kad leidinys gynė ne tik tikinčiųjų, bet ir visos tautos orumą, istoriją bei kultūrą. Doc. dr. Dariaus Aleknos pranešime, perskaitytame Audriaus Globio, buvo akcentuota, kad Aušra pranoko oficialiąją spaudą savo kalbos kultūra, logika ir drąsa. Tai leidinys, kuris ir šiandien gali būti įtrauktas į švietimą kaip gyvas istorijos liudytojas.

LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys minėjo Aušros atsparą rusinimo politikai, o istorikė Regina Statkuvienė priminė, kad kiekvienai kartai reikia savo „aušros“ – šviesos, padedančios matyti ir ginti tiesą. Ji taip pat iškėlė aktualų pavojų – nutildymo kultūrą, keliančią grėsmę tiek žodžio laisvei, tiek orumui.

Didžiulę istorinę reikšmę turėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojos Elenos Budreckytės atrasti 25 dingę Aušros numeriai. Juos saugojo Dalia Labukienė, kun. Liongino Kunevičiaus giminaitė, ir su dėkingumu perdavė kardinolui Tamkevičiui.

Konferencija tapo ne tik pagarba praeičiai, bet ir kvietimu kiekvienam – saugoti tiesą, puoselėti laisvę ir kurti Lietuvą, paremtą atmintimi, drąsa ir atsakomybe.

Skaityti plačiau

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

Jūsų parama mums kaip niekad svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklos. Dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you would like to unsubscribe, please click here.