Prof. dr. Andrius Macas savo pranešime akcentavo, kad tėčiais negimstame – jais tampame. Svarbu ne siekti idealaus tėvo įvaizdžio, bet būti atviriems gyvenimui ir augti su juo. Profesorius kvietė nebijoti tėvystės ar motinystės iššūkių pabrėždamas, jog nestabdytume žmogaus siekio būti tėčiais ar mamomis. O abejojantiems patartume ir paskatintume pasinerti į šį nuotykį, kad ir kas gyvenime benutiktų.
Psichologė doc. dr. Giedrė Širvinskienė pabrėžė, kad motinystė – tai ne tik rūpinimasis vaiku, bet ir asmeninės brandos kelias. Motinystė – keitimosi, transformacijos kelias: augindama vaiką, mama auga ir pati. Tyrimai rodo, kad šeimos ir vaikų turėjimas suteikia gyvenimui, kur kas gilesnę prasmę.
Kun. prof. dr. Andrius Narbekovas kalbėjo apie meilės ir vaikų ryšį. Profesorius citavo John M. Haas mintis: „Mes kovojame už brangų vaikų gėrį ir laisvą visuomenę, kurioje jie galėtų klestėti, už šeimos šventumą, už unikalios vyro ir moters draugystės, kuri kuria namus, bendruomenes ir tėvynę, vientisumą. Grėsmės šioms gėrybėms išlieka. Ir kova už teisingą mąstymą ir teisingą gyvenimą šių gėrybių atžvilgiu tęsiasi. Humaniška ir civilizuota visuomenė priklauso nuo šios kovos rezultatų.“ Mums reikia ne daugiau kontraceptinių priemonių, bet daugiau žmogiškosios atsakomybės požiūrio į vaisingumą ir pačią gyvybę.
Akušerė ginekologė doc. dr. Regina Mačiulevičienė, remdamasi moksliniais duomenimis, teigė, jog moterys, kurios yra gimdžiusios ar žindžiusios naujagimį, turi mažesnę riziką susirgti onkologinėmis ir lėtinėmis ligomis. Pabrėžta, kad motinystė teigiamai veikia moters sveikatą bei mažina riziką susirgti vėžiu, cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis.