Gerb. {$firstname}, 

Nuo šių metų pradžios dažnai informavome Jus apie vaiko teisių svarstymą Seime. Šiandien Seimas priėmė naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, įsigaliosiančio nuo 2018 m. liepos 1 d., projektą. „Už“ balsavo 100 Seimo narių, „prieš“ – nei vienas, susilaikė tik Seimo narė Aušra Maldeikienė. Įstatymas pristatomas kaip tobulinantis vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant vaiko saugumui. Pristatome svarbesnes naujojo įstatymo nuostatas:

• Įstatyme numatyta kompleksinė pagalba visoms šeimoms, kurioms ji reikalinga. Daug dėmesio skiriama prevencijai: organizuojama stebėsena, sudaromas pagalbos planas šeimai, idealiu atveju pagalba turėtų būti individualizuota, pagalba turi būti teikiama kuo arčiau namų.
• Vaiko teisių apsaugos sistema centralizuojama. Už vaiko teisių apsaugos politiką bus atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jos įgyvendinimą koordinuos ir vaiko teises užtikrins Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jai pavaldūs skyriai (o ne savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, kaip buvo iki šiol).
• Institucijos įpareigojamos dirbti kartu ir į procesą įtraukti vaiką bei šeimą. Atsiranda atvejo vadybininkas, kurio kvietimui privalės paklusti kitų institucijų atstovai.
• Reglamentuojamos pagrindinės tėvų teisės, pareigos ir atsakomybė. Nustatoma tėvų pareiga pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be priežiūros.
• Įstatyme detaliai sureglamentuotas reagavimas į pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Iki šiol tai reglamentavo poįstatyminiai aktai, skirtingose savivaldybėse taikyta skirtinga praktika.
• Įtvirtinami du grėsmės vaikui lygiai: pirmasis lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos skyrius tirdamas atvejį nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, antrasis lygis priskiriamas nustačius, kad vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, susijęs su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku.
• Vaikas iš šeimos galės būti paimtas tik nustačius antrą grėsmės lygį ir gavus teismo leidimą.
• Kiekvienu konkrečiu atveju bus sudaromas atvejo vadybos planas, analizuojama situacija šeimoje, tėvų pastangos spręsti krizę ir priimamas sprendimas dėl vaiko ateities. Numatyta, kad pirmiausiai bus siekiama šeimai padėti ir tik vėliau, jei prireiks, imamasi griežtesnių priemonių.
• Įstatymas įtvirtina, kad kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną.
• Reglamentuojama, kad pagrindinis visuomenės institutas, kuriame vaikas gyvena ir kuris užtikrina vaiko apsaugą ir vystymąsi, yra vaiko biologinė šeima. Vaikas turi augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių problemų. Nurodoma, kad vaikas gali visapusiškai ir harmoningai vystytis tik augdamas savo šeimoje. Prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, iš jos vaikas paimamas tik nepasiteisinus prevencinėms ir (ar) kompleksinės pagalbos priemonėms.
• Įstatyme vaikams nustatomos svarbiausios pareigos.
• Tarp įstatymo principų numatyta, kad kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek po jo, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis, bei kad šeima nepatirs nebūtino ir neproporcingo kišimosi į privatų gyvenimą.
• Įstatymas aktualus ir žiniasklaidai, kadangi juo draudžiama skatinti ar propaguoti vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą ir kita.
• Numatyta, kad vaiko tėvai turi pirmumo teisę auginti ir auklėti savo vaikus.

          Apibendrindami manome, kad įstatymas griežčiau nei šiandien reguliuoja vaikų apsaugą ir saugumą, tačiau po svarstymų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete tapo kur kas draugiškesnis šeimoms nei vasario mėnesį D. Šakalienės inicijuotas įstatymo projektas.

Įstatymas yra iš esmės perrašytas atsižvelgiant į daugelį šeimų nuogąstavimų. LVI taip pat prisidėjo prie šio įstatymo taisymo: padėjome parengti pataisas, kuriomis siekėme, kad vaikas būtų traktuojamas ne kaip atskiras subjektas, bet integrali šeimos dalis; būtų integruoti privataus gyvenimo neliečiamumo, tėvystės ir motinystės papildomumo, vaiko tėvų dalyvavimo sprendimuose dėl vaiko principai; vaikui būtų numatytos ne tik teisės, bet ir pareigos; būtų nustatyta, kad tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės, užtikrinama jų pirmumo teisė auklėti savo vaikus ir t.t.

Taip pat norime pasidžiaugti, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas rengdamas antrą redakciją atsisakė tokių nuostatų, kaip šeimų skundimas pažeidus vaiko teises remiantis gandais, nesutiko su pasiūlymais išbraukti vaiko pareigas bei nuostatą, kad kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną, straipsnį, kuriame prioritetas teikiamas biologinei šeimai ir įtvirtino daug kitų reikšmingų saugiklių, svarbių savo vaikus mylintiems ir auklėjantiems tėvams.

Viliamės, kad praktikai, kurie taikys šį įstatymą, išnaudos jo teikiamus privalumus tam, kad padėtų vaikams. Tačiau kartu norime tikėti, kad jie nepiktnaudžiaus įstatymo teikiamomis priemonėmis tam, kad neproporcingai kištųsi į šeimų gyvenimus bandydami perimti vaikus ir jų auklėjimą. 

​​​​​​​LVI komanda