Gerb. {$firstname}, 

Liepos 12 d. baigėsi Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija. Ta proga šiame LVI komentare norėtume priminti pagrindinius projektus, kuriuose LVI aktyviai dalyvavo teikdamas išvadas ir pastabas pagrindinėms valdžios institucijoms bei informuodamas ir šviesdamas visuomenę.

Susitarimas dėl bendro gyvenimo ir partnerystė

Šioje Seimo sesijoje pirmą kartą pasiūlyta alternatyva partnerystės institutui – susitarimas dėl bendro gyvenimo (toliau – Susitarimas). Seimas po pateikimo pritarė Susitarimo projektui, tačiau tam, kad jis įsiteisėtų, Seimas turėtų joms pritarti būsimose projekto svarstymo stadijose.

Kovo mėnesį LVI jau rašė, kuo susitarimas dėl bendro gyvenimo yra pranašesnis už partnerystės institutą. Trumpai primename: susitarimu dėl bendro gyvenimo būtų reguliuojami visų kartu gyvenančių asmenų teisiniai santykiai, dėl kurių kyla praktinės problemos: paveldėjimas, informacija ligos atveju, turto dalybos ir kt. Tačiau pagal Susitarimą asmenys, kurie nedeklaruotų siekio sukurti šeimos santykių (nesituoktų) ir neturėtų bendrų vaikų, nebūtų laikomi šeima. Taip Susitarimas apsaugotų prigimtinę šeimą, nes neprilygintų kitų bendro gyvenimo formų išskirtinei susituokusių vyro ir moters sąjungai.

Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektas pasitarnavo ir dar vienu aspektu – jis patvirtino, kad partnerystės šaukliai iš tikrųjų nori spręsti ne homoseksualių asmenų praktines problemas, tačiau siekia prilyginti homoseksualių porų santykius vyro ir moters šeimai. Apie tai galima išgirsti šioje radijo laidoje.

Kaip jau informavome anksčiau, šioje sesijoje Seimas svarstė ir partnerystės instituto, vis grįžtančio į parlamento darbotvarkę, įteisinimą. Seimas dar kartą atmetė projektą, kuris tos pačios lyties asmenų poras būtų prilyginęs prigimtinei vyro ir moters šeimai.

Europos ir pasaulio valstybių teisės aktų apžvalga atskleidžia, kad netrukus po homoseksualių asmenų partnerystės yra įteisinamos ir jų santuokos. Tačiau dar prieš tai, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, partneriams ir sutuoktiniams turi būti sudarytos vienodos teisės. Dėl to valstybės ne tik nebegali skatinti vyro ir moters šeimų gimstamumui didinti, bet ir rizikuojama vaikų gerove, kadangi tyrimai rodo, jog vaikams palankiausia augti biologinių tėvų šeimoje.  

Primename, kad šios sesijos metu Vyriausiajai rinkimų komisijai LVI įteikė apie 50 tūkst. parašų asmenų, remiančių siūlymą ES teisėje įtvirtinti sąvokas „santuoka yra vyro ir moters sąjunga“, „šeima yra pagrįsta santuoka ir (arba) giminyste“, kurios yra nesuderinamos su partnerystės instituto įteisinimu ir prilyginimu šeimai.

Polemika dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo

Šį pavasarį vyko aktyvios diskusijos Stambulo konvencijos (toliau – Konvencija) ratifikavimo klausimu. Kovo viduryje Seimo salėje Socialinės apsaugos ir darbo ministras teigė, kad „Vyriausybė darys, kad Stambulo konvencija būtų ratifikuota“, tačiau pripažino, kad Lietuvoje šiuo klausimu reikalinga vidinė diskusija.

LVI kartu su daugybe kitų Lietuvos visuomeninių organizacijų pasirašė viešą kreipimąsi, kuriame išsakė prieštaravimą šios Konvencijos ratifikavimui. LVI atstovai šiuo klausimu dalyvavo ne tik diskusijose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (toliau – SADM), bet ir Seimo Žmogaus teisių komiteto surengtoje konferencijoje Stambulo konvencijos tema. Nors į renginio programą tendencingai įtraukti daugiausia Konvencijos šalininkų pranešimai (iš dešimties pranešimų tik vienas buvo skirtas Konvencijos trūkumams aptarti), o LVI siūlyti atstovai „netilpo“ į konferencijos laiką, LVI valdybos nariai pasisakė po konferencijos vykusioje panelinėje diskusijoje.

LVI dar kartą atkreipia dėmesį, kad nors Stambulo konvencijos šalininkai nurodo, jog pagrindinis Konvencijos tikslas yra smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencija, iš esmės visos Konvencijoje numatytos kovos su smurtu priemonės Lietuvoje jau egzistuoja. Pagrindinė naujovė Lietuvai būtų „socialinės lyties“ (gender) sąvokos įteisinimas. Konvencijoje numatytas draudimas diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“ ribotų asmenų teisę vadovautis prigimtinės, biologinės lyties samprata, o įpareigojimas į vaikų švietimą įtraukti mokymo programas apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai tėvų ar globėjų teisei nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus. Daugiau apie tai, kokį vaidmenį skubotame Konvencijos ratifikavimo procese turi vaidinti pilietinė visuomenė galite išgirsti tam specialiai skirtose radijo laidose, o čia rasite daugiau argumentų, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas

Dar prieš Seimo pavasario sesiją Seimo narė Dovilė Šakalienė su kolegomis užregistravo naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą. Vis dėlto skubotas projektas sulaukė daugiau nei pusės tūkstančio teisininkų ir visuomenės atstovų pastabų, apie kurias detaliau informavome kovo mėnesį. Atsižvelgdama į jas grupė Seimo narių užregistravo pasiūlymus, skirtus spręsti dalį projekto problemų.

Po to kelis mėnesius su projektu dirbto SADM specialistai. Jų parengtas darbinis variantas buvo pristatytas visuomenei ir, nors yra pastebimai draugiškesnis šeimoms, vis dar sulaukė daug pastabų. Birželio mėnesį dar kartą taisytą darbinį variantą svarstė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau – Komitetas). Komitete projektas redaguotas įvairiais aspektais, tarp jų 1) taisytas, kad ne tik kurtų saugią aplinką vaikui, bet ir nekeltų baimės ir grėsmės tėvams; 2) numatytų aiškesnius reikalavimus vaiko teisių apsaugos specialistams; 3) integruotų privataus gyvenimo neliečiamumo, tėvystės ir motinystės papildomumo, vaiko tėvų dalyvavimo sprendimuose dėl vaiko principus; 4) numatytų tai, kad vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas; 5) siekiamybe laikytų vaiko augimą šeimoje ir kita.

Nepaisant to, projekte vis dar liko ir nemažai trūkumų, todėl rudenį Komitetui grįžus prie projekto svarstymo visuomenė turėtų išlikti budri ir aktyvi.

Lyties keitimo įteisinimo klausimas

Vyriausybė Sveikatos apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijas įpareigojo iki rugsėjo 1 d. parengti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų. Tuo tikslu Teisingumo ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja teisingumo viceministras Paulius Griciūnas. Premjero teigimu, yra du pasirinkimai: parengti įstatymą arba pataisyti Civilinį kodeksą, kuris numato, kad pilnametis nesusituokęs asmuo turi teisę pasikeisti lytį, jeigu tai yra mediciniškai įmanoma.

LVI pabrėžia, kad net ir po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje L. prieš Lietuvą Lietuva nėra įpareigota priimti Lyties keitimo įstatymo. Tam, kad Teismo sprendimas būtų įgyvendintas, užtenka panaikinti Civilinio kodekso nuostatą, kuri lyties tapatumo sutrikimus turintiems asmenims sukuria nepagrįstus lūkesčius. Daugiau apie tai išgirsti galite radijo laidoje.

Kovo mėnesį LVI publikuotame interviu Seimo narys Laurynas Kasčiūnas aiškiai suformulavo šio klausimo problematiką:

„Transeksualumas [...] yra ne fizinis (lyties organų), bet psichikos sutrikimas, pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ligoms. Tai, jog lyties keitimo operacijos neišsprendžia problemos, rodo statistika ir kitų šalių patirtis. [...] Todėl norėdama padėti lyties tapatumo problemų turintiems asmenims, valstybė turėtų jiems suteikti saugią, veiksmingą ir mokslu pagrįstą pagalbą, t.y. profesionalią psichoterapiją.“

Linkėdama geros vasaros ir puikaus poilsio prieš rudens darbus 
​​​​​​​LVI komanda