Ledai pralaužti – valstybė imasi spręsti krizinio nėštumo problemas
Šiame naujienlaiškyje trumpai apžvelgsime:
kaip pasisekė akcija „Renkuosi gyvybę“,
tęstinį iniciatyvų projektą „Kiekviena nauja gyvybė yra svarbi!“,
Seime įvykusią konferenciją krizinio nėštumo tema,
abortų prevencijai ir krizinio nėštumo įveikai skirtą įstatymo projektą.
Įvyko akcija „Renkuosi gyvybę“
Baigiantis spaliui akcijoje „Renkuosi gyvybę“ degėme žvakeles už negimusius kūdikius, maldoje prisiminėme jų mamas, skleidėme žinią, kad abortas nėra vienintelė ir teisinga išeitis esant kriziniam nėštumui. Iš žvakučių sudėliojome kūdikio, kurį saugo mamos ir tėčio delnai, atvaizdą.
Akcijos metu kvietėme krizinį nėštumą patiriančias moteris neprarasti vilties, ieškoti pagalbos, aplinkinius raginome būti šalia, padėti ir palaikyti moterį, o valstybę – sukurti valstybinę krizinio nėštumo sistemą, kuri užtikrintų galimybę kiekvienai Lietuvos moteriai gauti nemokamas profesionalias konsultacijas bei materialinę, juridinę, socialinę ir medicininę pagalbą.
Dėkojame akcijos organizatoriams Krizinio nėštumo centrui, Ateitininkų studentų sąjungai, Šv. Tomo Moro klubui ir Kolumbo riteriams Lietuvoje, gausiam akcijos partnerių organizacijų būriui bei visiems dalyvavusiems, prisidėjusiems ir palaikiusiems!
Ačiū ir Lietuvos pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, kuri dalyvavo ir išsakė žiniasklaidai svarbiausią akcijos žinią: „Bendruomenės susitelkimas palaikyti gyvybę yra labai svarbus. Jeigu mes norime įgalinti moteris, mes turime įgalinti ją pasirinkimui. Mes turime suteikti jai įvairiausias alternatyvas, ir tik tada atsiras tikroji moters laisvė rinktis. Tas bendruomeninis, dvasinis palaikymas, supratimas, buvimas greta pačiu sunkiausiu apsisprendimo metu, kada klausimas sklendžia tarp gyvybės ir mirties vartų [yra labai svarbus]. Tas apsisprendimas tikrai yra žmogiškąja prasme nepaprastai sudėtingas, moteris neturi atsidurti viena prieš šitą klausimą. Šalia turi stovėti bendruomenė, visuomenė, ir bet kuris žmogus galintis padėti turi atsirasti šalia.“
Kviečiame pasižiūrėti trumpus video reportažus iš akcijos vietos čia ir čia bei paklausyti akcijos proga surengtos radijo laidos, kurioje prof. Birutė Obelenienė ir prof. Andrius Narbekovas kalbėjo apie tikrąsias aborto priežastis ir galimą prevenciją. Viliamės, kad akcijos žinia pasiekė Lietuvos žmones, nes ji sulaukė didelio ir palankaus žiniasklaidos dėmesio. Spaudoje buvo paskelbti daugiau nei 35 straipsniai, surengtos 3 radijo laidos, vyko tiesioginė transliacija iš akcijos TV3 žinių metu, apie akciją kalbėta per LRT panoramą ir kitur. Dalinamės keleto straipsnių nuorodomis:
Organizacijos buriasi iniciatyvoms „Kiekviena nauja gyvybė yra svarbi!“
Žvakelių degimo akcija tebuvo pirminis impulsas kompleksinei ir tęstinei iniciatyvų grupei „Kiekviena nauja gyvybė yra svarbi!“. Apie dvidešimt bendraminčių organizacijų buriasi, kad viena kitą palaikydamos vykdytų:
pagalbos iniciatyvas, kurių tikslas suteikti kompleksinę (psichologinę, socialinę, medicininę, materialinę, teisinę ir kt.) pagalbą moterims ir šeimoms, išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, persileidimą, nėštumo nutraukimą ar kūdikio netektį;
šviečiamąsias iniciatyvas, apimančias publikacijas žiniasklaidoje, knygą tėvams ir mokytojams, video filmus, renginius ir lytiškumo ugdymo programas, kurių tikslas siekti didesnės visuomenės pagarbos negimusiai gyvybei, motinystei ir tėvystei;
teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama teisėje įtvirtinti nuostatas, išreiškiančias pagarbą negimusiai gyvybei ir motinystei, tėvystei:
pareigą informuoti krizinį nėštumą patiriančias šeimas apie egzistuojančias pagalbos galimybes, fizinę ir psichinę aborto žalą;
laukimo periodą nuo kreipimosi dėl aborto iki procedūros atlikimo;
galimybę tėčiui dalyvauti sprendime dėl aborto atlikimo;
gydytojų sąžinės laisvę atsisakyti atlikti aborto procedūrą;
pareigą Vyriausybei parengti valstybinę krizinio nėštumo programą bei šios programos finansavimą valstybės lėšomis.
Maloniai kviečiame Jus prisidėti prie iniciatyvų tiksline finansine parama (nurodant, kurią veiklą remiate), o mes informuosime apie iniciatyvų tolimesnę eigą.
Norėdami prisidėti prie pagalbos moterims, paramą galite pervesti Krizinio nėštumo centrui:
VšĮ Krizinio nėštumo centras
J. Juzeliūno 33-16, LT-07100 Vilnius
J. a. kodas 303165907
Atsiskaitomoji sąskaita: LT03 7300 0101 4133 6083, „Swedbank“ AB
Norėdami prisidėti prie švietimo ar teisėkūros iniciatyvų, paramą galite pervesti LVI, nurodydami pavedimo paskirtyje paramą konkrečiai sričiai:
VšĮ Laisvos visuomenės institutas
M. K. Paco g. 4, LT-10309 Vilnius
J. a. kodas 303081003
Atsiskaitomoji sąskaita: LT417300010135577285, „Swedbank“ AB
Jūsų palaikymas ir parama mums labai svarbūs!
Seime vyko konferencija apie krizinio nėštumo problemas
Lapkričio 5 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės iniciatyva vyko konferencija „Krizinis nėštumas: sistemingos, kompleksinės ir tęstinės pagalbos link“. Mokslininkai ir moterims pagalbą teikiantys specialistai konferencijoje kalbėjo apie krizinio nėštumo problematiką gyvybės kultūros ir gerovės valstybės kontekste; tarėsi, kas konkrečiai galėtų būti padaryta siekiant tobulinti pagalbos kriziniam nėštumui valdymą ir organizavimą. Konferencijoje buvo pristatyti statistiniai ir moksliniai duomenys. Pavyzdžiui, krizinis nėštumas nėra vien tik nepilnamečių problema, kaip yra įprasta girdėti: dažniausiai krizinį nėštumą patiria 29–40 metų moterys, jau turinčios vieną ar kelis vaikus, dauguma jų – dirbančios. Tai ne tik pačių moterų apsisprendimo, bet dažniausiai – artimos aplinkos, vyro ar tėvų spaudimo pasekmė. Į krizę moterys dažniausiai patenka dėl nesutarimų su artimaisiais, smurto ir prievartos šeimoje. Todėl kiekvienai dėl aborto besikreipiančiai moteriai turi būti pasiūlyta pagalba, kuri ją išgelbėtų nuo smurto ir išsaugotų jos vaiko gyvybę.
Renginio metu buvo kalbėta ir apie galimybę įteisinti cheminį (dar vadinamą medikamentiniu) abortą – tai yra nechirurginė aborto forma, kai nėštumas nutraukiamas išgėrus tam tikrų medikamentų. Jis neva padėtų kontroliuoti dabar pogrindyje vykstančią praktiką, rinkti statistiką ir užtikrinti tokių abortų saugumą. Tačiau cheminio aborto įteisinimas lygiai taip pat kelia labai rimtas etines, medicinines ir teisines problemas.
Taip pat kvestionuotinas siekis krizinio nėštumo įveikos sistemą reglamentuoti kartu su nėštumo nutraukimo tvarkos atnaujinimu. Iš tiesų tai du nesuderinami dalykai. Nėštumo nutraukimo procedūras atliekantys asmenys negali patys konsultuoti moterų krizinio nėštumo atveju, nes yra suinteresuoti. Todėl krizinio nėštumo įveika (pagalba moteriai krizės metu) ir nėštumo nutraukimas yra tarpusavyje nederančios veiklos, reikalaujančios atskiro reglamentavimo ir skirtingų įgyvendinimo sistemų.
Po konferencijos yra rengiama rezoliucija su pasiūlymais ministerijoms ir kitoms institucijoms, ką reikėtų daryti siekiant spręsti sistemines krizinio nėštumo problemas.
Registruotas įstatymo projektas dėl pagalbos sistemos krizinį nėštumą patiriančioms moterims sukūrimo
Džiaugiamės, kad į mūsų iniciatyvas ir visuomenės susirūpinimą reaguoja ir parlamentarai. Seimo narių grupė (Agnė Širinskienė, Aurelijus Veryga, Vanda Kravčionok, Rimantas Jonas Dagys) registravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimo projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti integruotos kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo metu modelį. Pagal projektą Pagalbos krizinio nėštumo programą rengtų Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos ministerijos, o Vyriausybė tvirtintų ir paskirtų ją koordinuojančią valstybės instituciją bei nustatytų šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Tokiu būdu integruotai pagalbai moteriai ir šeimai krizinio nėštumo metu būtų užtikrintas finansavimas iš valstybės biudžeto.
Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad šiuo metu integruota kompleksinė pagalba nėščioms, pagimdžiusioms ar persileidimus patiriančioms moterims bei jų šeimoms yra menkai prieinama, teikiama epizodiškai, paslaugos tarpusavyje nekoordinuojamos. Galima teigti, kad integruotos kompleksinės pagalbos teikimas krizinio nėštumo metu yra paliktas nevyriausybiniam sektoriui, dėl to yra daugiau koncentruotas didžiuosiuose miestuose ir tampa sunkiau prieinamu regionų gyventojams. Be to, sisteminės valstybės paramos neturintis nevyriausybinis sektorius dėl lėšų stygiaus nėra pajėgus užtikrinti viso krizinio nėštumo metu teikiamos pagalbos poreikio išpildymo. Tuo tarpu kitose išsivysčiusiose valstybėse (pavyzdžiui, JAV, Vokietijoje, Airijoje) veikia krizinio nėštumo pagalbos centrai ar programos, besispecializuojantys integruotos kompleksinės pagalbos teikime.
Atrodo, gyvybei palankioms iniciatyvoms laikas yra labai tinkamas. Iki rinkimų Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė žmogaus gyvybei palankias nuostatas. Be to, Seimo valdančiosios daugumos programinėse nuostatose yra numatytas siekis stiprinti žmogaus gyvybės apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties užtikrinant socialinių bei psichologo paslaugų plėtrą krizinį nėštumą patiriančioms moterims bei šeimoms. Todėl galima gana pagristai tikėtis, kad šis įstatymo pakeitimas bus priimtas dar šioje Seimo kadencijoje. Tiesa, tiek mes, tiek mūsų kolegos iš kitų organizacijų turėsime daug nuveikti, kad ši programa būtų išties palanki dar negimusiems kūdikiams ir jų mamoms.
Iki kitų kartų
Laisvos visuomenės instituto komanda
