Pastaruoju metu pagausėjo cancel kultūros apraiškų Lietuvoje. Anksčiau jau rašėme apie žurnalisto Virginijaus Savukyno, prof. Birutės Obelenienės ir daugelio kitų nutildymo, arba vadinamosios cancel kultūros apraiškų atvejus, bet visai neseniai susidūrėme su dar keliais tokiais atsitikimais. Oficiozinė pasipiktinimų banga užgriuvo kun. Ričardą Doveiką, pamoksle užsiminusį, kad 80 procentų mūsų šalies gyventojų bijo pasakyti, ką galvoja. Ypatingai tuomet, jeigu nesutinka su didžiosios žiniasklaidos formuojama nuomone.
Dar vienas pavyzdys: kultūros leidiniui „Šiaurės Atėnai“ paskelbus pokalbį apie homoseksualumą su Lietuvos psichoterapijos pradininku Aleksandru Alekseičiku – Kirinovu, šis imtas viešai smerkti, nes palaikė terapiją jos norintiems homoseksualų potraukį jaučiantiems asmenims.
Žurnalistas Tomas Viluckas pastebi: „Ką kalbėti apie „paprastus piliečius”, jei net žymūs ir Lietuvai nusipelnę žmonės, garsiai išsakę savo nuomones, susilaukia pasmerkimo, viešosios opinijos linčo teismo? Mygtukas cancel mikliai paleidžiamas į darbą, vos pasigirsta bent kokia mintis, netelpanti į politkorektiškumo žirklių iškirptus rėmus. [...] Nors sakoma, kad gyvename šalyje, kurioje nėra valstybinės cenzūros, kurioje feisbuke galime spjaudytis į kairę ir į dešinę, tačiau keistu veidrodiniu principu patiriame reiškinius, būdingus totalitarinėms visuomenėms.“