LVI tyrimas: kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą (2024 m.) nuostatos

Artėjant Lietuvos Respublikos Seimo (LR Seimo) rinkimams, Laisvos visuomenės institutas (LVI), kaip ir LR Prezidento bei Europos parlamento rinkimų metu, atliko juose dalyvaujančių partijų kandidatų nuostatų tyrimą žmogaus gyvybės ir orumo, šeimos ir lytiškumo, nepilnamečių ugdymo ir tėvų teisių klausimų srityse.



Šios sritys pasirinktos neatsitiktinai, jos daugiau kaip 10 metų yra LVI prioritetiniai tikslai ginant bei puoselėjant gėrius, sudarančias visos visuomenės bendrąjį gėrį ir siekiant Lietuvoje išsaugoti laisvą visuomenę. Šeimos, žmogaus gyvybės ir orumo, lytiškumo klausimai yra kertiniai laisvoje ir demokratinėje visuomenėje, nuo jų priklauso santarvė šalyje ir sėkmė daugelyje kitų sričių.



Tyrimo duomenų rinkimas ir analizė. Į LR Seimą kitai kadencijai kandidatuojančių esamų Seimo narių pozicija įvertinta išanalizavus jų 2020-2024 m. faktinius balsavimus LR Seimo posėdžiuose. Pasirinkti 7 konkretūs klausimai.



Naujų kandidatų nuostatos įvertinamos pagal jų atsakymus į LVI pateiktus klausimus, kur kandidatai nurodė, kaip jie būtų balsavę nurodytais klausimais.



Vis dėlto vertinant pateiktus visų kandidatų atsakymus derėtų faktiniams balsams atiduoti didesnį svorį nei numanomiems, nes atsakinėjantiems kandidatams neteko susidurti su balsavimo pasekmių (pvz., vidinio spaudimo, viešos kritikos ir t.t.) poveikiu.



Kiekvieno kandidato eilutės gale yra skaičius, kuris rodo jo balsavimų / atsakymų vertinimą septynbalėje skalėje (≤ 7). Didesnis skaičius reiškia stipresnę kandidato nuostatą gerbti ir puoselėti žmogaus gyvybę ir orumą nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties, iš santuokos arba giminystės ryšių kylančią prigimtinę šeimą ir lytiškumą bei tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, saugoti nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, kuriuo būtų niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu LR Konstitucijoje ir LR Civiliniame kodekse įtvirtina santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.

LVI tyrimas: kokias nuostatas šią kadenciją Seime atstovavo Lietuvos politikai ir partijos?

2020–2024 m. kadencijos metu buvo daug progų įsitikinti, kokių nuostatų ir kaip nuosekliai laikosi dabartiniai Seimo nariai ir jų atstovaujamos partijos. Šiame Seime buvo įvairiausiomis formomis bandoma keisti konstitucinę prigimtinės šeimos sampratą, diskutuota dėl biologinių ir socialinių lyčių sampratos bei skaičiaus, svarstyti lytinio švietimo modeliai, kovota už ir prieš tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, iš esmės liberalizuota pagalbinio apvaisinimo sistema, įteisinus cheminį abortą, supaprastintas negimusios gyvybės žudymas.



Atlikta analizė leidžia nupiešti tam tikrus parlamentinių partijų nuostatų portretus.



LVŽS – nuosekliai konservatyvi politinė jėga, kurią artėjančiuose rinkimuose greičiausiai pasirinks krikščioniškų pažiūrų ir visi kiti rinkėjai, pritariantys prigimtinei šeimai, tėvų teisei auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, negimusios gyvybės apsaugai.



Nuosekliausiai progresyvistinė parlamentinė partija be konkurencijos yra Laisvės partija, nepritarianti prigimtinės šeimos sampratai, siekianti imperatyvaus valstybės ir jos ekspertų (o ne tėvų) vaidmens vaikų ugdyme, pasisakanti už negimusios gyvybės apsaugos mažinimą.



Labiau link konservatyvumo nei progresyvumo linksta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, nors šios partijos Seimo frakcijoje veikia keletas gana progresyviai balsuojančių parlamentarų, ir apskritai nepanašu, kad ši politinė jėga itin pabrėžtų LVI analizuotus pasaulėžiūros klausimus.



LSDP, nors visuomet deklaruodavo progresyvistines nuostatas, kaip atskleidė ši analizė, būdama progresyvistinės valdančiosios daugumos opozicijoje, neretai viduje nesutaria. Tai patvirtina ir šios partijos pastarųjų mėnesių flirtavimas su gana konservatyvių pažiūrų besilaikančiu, valdančiuosius kritikuoti nevengiančiu Prezidentu. Šiai partijai apklausos prognozuoja didžiausią sėkmę rinkimuose, ir, jeigu jos nemeluoja, greitai pamatysime ją valdančiojoje daugumoje, kurioje esant nebeišeis nuslėpti savo tikrosios pozicijos Civilinės sąjungos ir kitais Lietuvai rūpimais klausimais.



TS-LKD atvirai deklaruoja, jog jos viduje nėra sutarimo dėl to, kas Lietuvoje laikytina šeima. Viena vertus, LVI analizuotų klausimų kontekste akivaizdu, kad progresyviųjų parlamentarų konservatorių gretose yra aiškiai daugiau nei konservatyviųjų. Kita vertus, pastarųjų skaičiaus šią kadenciją pakako, kad bent kol kas nebūtų priimti Partnerystės ir Civilinės sąjungos įstatymai.



Liberalų sąjūdis – suskilusi, progresyvistų dominuojama, bet keletą tvirtų tikrų konservatorių (vadinamųjų „agroliberalų“) turinti politinė jėga, kurių būrys labai negausus, bet vis dėlto, kartais būtinas, siekiant persvaros svarbiausiuose balsavimuose.

LVI tyrimas. Kokias nuostatas atstovauja neparlamentinės partijos, siekiančios patekti į Seimą?

Aukščiau buvo apžvelgtos 2020 m. į Seimą išrinktų partijų nuostatos įvairiais šioje kadencijoje svarstytais klausimais. Dabar pateikiame trumpą analizę, kokių nuostatų šiais klausimais laikosi neparlamentinės partijos, rinkimuose kovojančios dėl teisės tapti mūsų tautos atstovais.

• Dominuoja konservatyvios nuostatos. Tarp jų reiktų išskirti Nacionalinį susivienijimą ir Tautos ir teisingumo sąjungą – tai politinės jėgos, kurioms šeimos sampratos, lytiškumo, tėvų teisių, vaikų ugdymo, negimusios gyvybės apsaugos problemos yra tikrai aktualios.
• Žaliųjų partija, kuri, skirtingai nei parlamente esantys valstiečiai ir žalieji, laikosi 180 laipsnių priešingų įsitikinimų vertybiniais klausimais ir yra nuosekliai progresyvistinė politinė jėga, panaši į parlamentinę Laisvės partiją, tik kiek labiau akcentuojanti žaliosios darbotvarkės klausimus.
• „Laisvė ir teisingumas“ bei „Nemuno aušra“ panašu, mėgina ieškoti vidurio kelio – analizuojant jų veiklą bei pasisakymus galima rasti tiek progresyvistinę ideologiją atitinkančių nuostatų, tiek konservatyvumo apraiškų.
• Lietuvos liaudies partiją, partijas "Laisvė ir teisingumas", „Taikos koalicija“ vertinti sudėtinga, nes trūksta duomenų anlizuojamais klausimais.

Visuomenės nuomonės tyrimas: nuoseklus prigimtinės šeimos palaikymas ir net 71,2 proc. prieš Civilinę sąjungą

2024 m. rugsėjo 13-21 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ LVI užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje tirta visuomenės pozicija šeimos sampratos, homoseksualių porų santykių teisinio reguliavimo, nepilnamečių požiūrio į homoseksualius santykius formavimo mokyklose klausimais.



Gauti rezultatai patvirtino ankstesniuose tyrimuose išryškėjusias tendencijas:



🔹Visuomenė nepritaria išplėstai šeimos sampratai, apimančiai ir homoseksualias poras, neremia Seime svarstomo Civilinės sąjungos įstatymo projekto, pasisako prieš nuostatos apie homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams formavimą nepilnamečiams.

🔹Visuomenė remiasi prigimtinės šeimos samprata ir nepritaria plečiamai jos interpretacijai. Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, nuo 2022 m. iki 2024 m. pritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui krito nuo 20,2 proc. iki 15,2 proc., nepritarimas augo nuo 68,2 proc. iki 71,2 proc.

🔹Nei vienos politinės partijos rėmėjai nėra suinteresuoti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu, dauguma jam nepritaria. Įstatymo projektą išskirtinai remia tik Laisvės partijos elektoratas (57,1 proc.), dalis TS-LKD (39,3 proc.) ir Liberalų sąjūdžio (35,3 proc.).

🔹 Opozicinių ir neparlamentinių partijų elektoratas aiškiai nepritaria Civilinės sąjungos įstatymui. Civilinės sąjungos įstatymo projekto nepalaiko ir dauguma Lietuvos socialdemokratų partijos elektorato (78,2 proc.).

🔹Pagal politines partijas nuostatos apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams formavimui mokyklose nepritaria visų partijų elektoratas.

🔹Visuomenė nepritaria sąžinės ir įsitikinimų laisvės suvaržymui taikant sankcijas asmenims, atsisakantiems homoseksualių asmenų porą laikyti šeima. Šios pozicijos laikosi dauguma 78,3 proc. (visiškai nepritaria, greičiau nepritaria), pritartų vos 7,4 proc. (visiškai pritaria, greičiau pritaria), nuomonės neturi 14,3 proc.

🔹Išreiškiamas nuogąstavimas dėl visuomenėje atsirandančios baimės viešai pasakyti savo poziciją šeimos sampratos klausimais.

Laidos