Gerb. {$firstname},
Džiaugiamės galėdami Jums pasiūlyti atnaujintos išvaizdos „LVI Komentaro“ numerį. Naujienos šį kartą, deja, ne visai džiugios: informuojame apie prieštaringą „valstiečių“ poziciją „socialinės lyties“ bei lyties keitimo klausimais. Taip pat pateikiame naudingų resursų norintiems giliau susipažinti su siūlomų sprendimų problematika ir įsipareigojame sudaryti galimybes skatinti politikus likti ištikimais savo rinkiminiams pažadams. Galiausiai maloniai prašome – jei dar to nepadarėte – prisidėti prie mūsų bendros kovos už žmogaus gyvybės, prigimtinės šeimos ir sąžinės laisvės apsaugą, skiriant Laisvos visuomenės institutui 2 proc. GPM.
Premjeras Saulius Skverelis stumia Stambulo konvenciją
Kovo 23 d. Seimo salėje premjeras Saulius Skvernelis vienu iš prioritetinių Vyriausybės darbotvarkės klausimų išskyrė Stambulo konvencijos (Konvencija) ratifikavimą. Premjero bendražygis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat teigė, jog Vyriausybė sieks Stambulo konvencijos ratifikavimo, nors pripažino, kad Lietuvoje reikalinga vidinė diskusija.
Stambulo konvencijos šalininkai nurodo, jog pagrindinis konvencijos tikslas yra smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencija. Tačiau visos Konvencijoje numatytos kovos su smurtu priemonės Lietuvoje jau egzistuoja. Esminė naujovė, kurią Konvencija įneštų į Lietuvą, yra „socialinės lyties“ sąvokos įteisinimas. Konvencijoje numatytas draudimas diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės“ ribotų asmenų teisę vadovautis prigimtinės, biologinės lyties samprata.
Stambulo konvencijos 14 straipsnis įpareigoja Konvenciją ratifikavusias šalis į vaikų švietimą įtraukti mokymo programas apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintai tėvų ar globėjų teisei nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus. Daugiau argumentų, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos rasite čia.
Svarbu ir tai, jog šios Konvencijos taip pat neatitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminės „Darnios Lietuvos“ programos, kurioje nurodoma: „Lygiai taip pat kova su smurtu negali tapti pretekstu į Lietuvos teisės sistemą integruoti tokias normas, kurios, įtvirtindamos „socialinės lyties“ kategoriją, keltų pavojų nuosekliai šeimos politikai“. Toliau LVŽS programoje kalbama ir apie formalių ugdymo įstaigų bendradarbiavimą su mokinių tėvais, tačiau ratifikavus Stambulo konvenciją, tėvai nebegalėtų tikėti ir šiuo rinkiminiu įsipareigojimu, nes netektų galimybės reikalauti, kad jų vaikai nebūtų mokomi apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“. Dėl to nenuostabu, kad daugelį LVŽS frakcijos Seime narių premjero pozicija šokiravo ir papiktino.
Negana to, S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas įpareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. parengti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų. Ministras pirmininkas Seimo posėdyje konstatavo: „Arba turi būti įstatymas, arba turi būti pataisytas Civilinis kodeksas“.
Teisės aktų projektus parengti įpareigotas LVŽS deleguotas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga abejoja lyties keitimo įteisinimo prasmingumu: „Man, kaip psichikos sveikatos specialistui, čia yra labai įdomi diskusija. Sakoma ir dabar formuojamas supratimas, kad tai nėra sutrikimas. Jeigu tai nėra sutrikimas, ir mes to nelaikome liga, tai ką mes tada gydome ta procedūra? Koks yra gydymo tikslas? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, nori ją keisti, kažką su savimi daryti, ar tai iš tikrųjų yra ligos gydymas? Ir ar valstybė turėtų už tai mokėti? Ar vis dėlto tai turėtų būti vertinama taip, kaip, pavyzdžiui, plastikos chirurgijos procedūros? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, kur yra riba?“ – svarstė A. Veryga.
Šiuo metu Civilinis Kodeksas numato, kad nesusituokęs, pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pasikeisti lytį, bet realios įstatyminės bazės, reglamentuojančios lyties keitimo procedūros tvarką nėra. Dėl šio neatitikimo Europos Žmogaus Teisių Teismas (Teismas) pripažino, jog Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau Lietuva nebuvo įpareigota įteisinti lyties keitimo procedūrų. Tam, kad Teismo sprendimas būtų įgyvendintas, nebūtina priimti Lyties keitimo įstatymą. Užtenka panaikinti Civilinio kodekso nuostatą, kuri lyties tapatumo sutrikimus turintiems asmenims sukuria nepagrįstus lūkesčius. Daugiau apie lyties keitimo procedūros teisinį, antropologinį bei bioetinį vertinimą bei galimus kitus sprendimo būdus kviečiame pasiklausyti čia.
Taip pat apie problemas, slypinčias medicininėje lyties keitimo praktikoje ir „socialinės lyties“ apibrėžime, pakalbinome Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Seimo narį Lauryną Kasčiūną:
LVI: Stambulo konvencijoje yra pabrėžiama, jog ši sutartis yra skirta smurto prevencijai prieš moteris, tačiau toje pačioje konvencijoje kalbama ir apie naująją „socialinės lyties“ sampratą. Ar nebandoma prisidengti X, kad būtų įteisintas Y?
LK: Esu įsitikinęs, kad taip. „Socialinės lyties“ sąvoka – moralinio reliatyvizmo rezultatas. Smurto prieš moteris problemą galima spręsti kitokiais būdais, pavyzdžiui, vykdant edukacinę veiklą, švietime pabrėžiant darnios šeimos svarbą.
LVI: Lietuva 2007 m. pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl teisinio reglamentavimo spragų lyties keitimo procedūrų atžvilgiu. Ar nėra kitų būdų nei Konvencijos ratifikavimas šiai problemai išspręsti?
LK: Reikia panaikinti Civilinio kodekso 2.27 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnametis nesusituokęs asmuo turi teisę pasikeisti lytį, jeigu tai yra mediciniškai įmanoma.
LVI: Yra nuomonių, kad medicininės lyties keitimo procedūros neišsprendžia asmens identiteto problemų. Galbūt galėtumėte tai pakomentuoti plačiau?
LK: Transeksualumas (lyties tapatumo sutrikimas) yra ne fizinis (lyties organų), bet psichikos sutrikimas, pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas psichikos ligoms. Tai, jog lyties keitimo operacijos neišsprendžia problemos, rodo statistika ir kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Švedijoje net 41 proc. lytį pasikeitusių asmenų po operacijos bando nusižudyti, o po tokių operacijų savižudybių dažnis padidėja net 19 proc. Todėl norėdama padėti lyties tapatumo problemų turintiems asmenims, valstybė turėtų jiems suteikti saugią, veiksmingą ir mokslu pagrįstą pagalbą, t.y. profesionalią psichoterapiją.
LVI: Vakaruose lyties identiteto klausimai iš esmės reformavo kultūrinį, socialinį žmonių gyvenimą. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose transeksualūs asmenys prašo pripažinti jų teisę į viešųjų tualetų ar rūbinių pasirinkimą. Ar ratifikavus Stambulo konvenciją Lietuvos lauktų panašus likimas?
LK: Netolimoje ateityje toks scenarijus atrodo visai įmanomas. Tarkime, jei žmogus turi teisę pasirinkti „socialinę lytį“, tokiu atveju jis gali imti reikšti norą – moterų ar vyrų – rūbinėmis ar tualetais naudotis. Tai, jog vyrai naudojasi moterų tualetais, gali kelti diskomfortą moterims, kurioms yra skirti šie tualetai. Nors Stambulo konvencijos šalininkai teigia, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris, iš tiesų tokia Konvencija gali kenkti didelės visuomenės dalies žmogiškajam orumui.
LVI: Ačiū už pokalbį.
Taigi panašu, kad įvairiose Seimo frakcijose yra nemažai politikų suprantančių Stambulo konvencijos ir panašių teisėkūros iniciatyvų keliamą pavojų piliečių laisvei viešai elgtis bei auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Laisvos visuomenės institutas įsipareigoja teikti visokeriopą teisėtą paramą šiems politikams bei sudaryti galimybes Jums priminti Tautos atstovams sveiką protą bei rinkiminius pažadus. Tuo tikslu dar kartą maloniai kviečiame Jus paskirti 2 proc. GPM Laisvos visuomenės institutui bei paraginti taip pasielgti kitus bendraminčius. Informaciją, kaip prisidėti prie LVI darbų, galite rasti čia.
Viešpaties palaimos gavėnios kelyje,
„LVI Komentaro“ redakcija
