Maža pergalė prasidėjusioje Seimo pavasario sesijoje

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

LVI naujienos

2024-03-25

Mieli skaitytojai,

vos prasidėjusi priešpaskutinė šio Seimo darbų sesija nestokoja ne tik įtampos, bet ir nuteikia viltingai. Nors ir nestebina Konstitucinio Teismo (KT) išvada, kad Stambulo konvencija neprieštarauja LR Konstitucijai, tačiau tokia išvada nereiškia, jog Lietuva yra kaip nors įpareigota ratifikuoti šią tarptautinę sutartį ir prisiimti iš jos išplaukiančius įsipareigojimus. Vos pasirodžius KT išvadai, buvo skubiai, bet nesėkmingai bandyta Stambulo konvenciją įtraukti į pavasario Seimo darbų programą – toks bandymas atmestas. Taip pat pirmą kartą ir Civilinės sąjungos įstatymo svarstymas buvo išbrauktas iš pavasario sesijos Seimo darbų programos. Mažos pergalės, tačiau teikiančios vilties apsaugoti ir puoselėti mūsų visuomenės laisvę ir bendrąjį gėrį.

Šiame naujienlaiškyje skaitykite:

Ko galime laukti naujoje Seimo sesijoje?
Stambulo konvencija, Konstitucinis Teismas ir tarptautinė teisė;
Teismuose ginti sąžinės, religijos ir žodžio laisvę tenka ir Lietuvoje;
Geros žinios iš užsienio;
Skaitiniai.

Ko galime laukti naujoje Seimo sesijoje?

Dar prieš prasidedant priešpaskutinei šios kadencijos Seimo darbų sesijai socialiniame tinkle kvietėme prisiminti, su kokiomis aktualijomis pabaigėme praėjusią LR Seimo rudens sesiją ir kurias jų, tikėtina, vėl išvysime šios sesijos diskusijų arenoje.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (geriau žinoma kaip Stambulo konvencija), kuri reikalautų Lietuvos teisėje įtvirtinti „socialinės lyties“ sampratą bei nediskriminavimą dėl „socialinės lyties tapatybės“, ribotų asmenų teisę vadovautis prigimtinės, biologinės lyties samprata, reikalautų privalomai mokyti vaikus apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ ir kita. Plačiau apie tai kitame skyrelyje.

Civilinės sąjungos įstatymas, kuris išplėstų šeimos sąvoką, versdamas vienos lyties porų santykius laikyti šeimos santykiais. 2023 m. vyko gyvos diskusijos, buvo organizuojamos įvairios laidos, rašomi straipsniai, atliekamos visuomenės nuomonės apklausos, atliktas Civilinės sąjungos projekto ekspertinis vertinimas. Nepaisant įvairių manipuliacijų (pvz., klausimo įtraukimo į Seimo darbotvarkę vėlyvą vakarą, grasinimų trauktis iš valdžios ir kt.), įstatymas 2023 m. nebuvo priimtas. Liko paskutinis balsavimas.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisa, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, draudžiančios informaciją, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, siekdama gauti išvadą, kad ji prieštarauja Konstitucijai. Kaip pareiškė teisingumo ministrė, jei būtų pripažinta, kad minėta nuostata prieštarauja Konstitucijai, ji būtų laikoma negaliojančia ir negalėtų būti taikoma. LR Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas šį siūlymą, yra pasakęs: „Man nepriimtinas apskritai leidimas arba žalios šviesos uždegimas niekinti šeimą.“

Nepraėjus nei savaitei laiko po šio priminimo, vos tik prasidėjusi LR Seimo sesijai, keletas minėtų klausimų vėl pradėti karštai aptarinėti. Kviečiame būti budriems ir stebėti politinę areną jau nuo pat pirmųjų LR Seimo sesijos dienų.

Stambulo konvencija, Konstitucinis Teismas ir tarptautinė teisė

2023 m. pabaigoje LR Seime buvo nutarta kreiptis „į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo <...> neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. 2024 m. kovo 14 d. Konstitucinis Teismas paskelbė išvadą– Stambulo konvencija neprieštarauja LR Konstitucijai.

Europos Sąjungos šalys – tokios kaip Lietuva, Čekija ir kt., kurios dar nėra ratifikavusios Stambulo konvencijos, patiria didelį ES institucijų spaudimą, nors ji yra Europos Tarybos dokumentas. Stambulo konvencijoje reglamentuojami klausimai net ES požiūriu priklauso nacionalinei kompetencijai, ir kiekviena šalis, tarp jų ir Lietuva, čia turi apsisprendimo teisę. Visos Stambulo konvencijoje numatytos kovos su smurtu priemonės Lietuvos teisinėje sistemoje jau egzistuoja, tereikia jas sąžiningai taikyti praktikoje. Tad Stambulo konvencijos ratifikavimas turi vieną tikslą – nacionalinėje valstybių teisėje įtvirtinti „gender“ ir „gender identity“ sąvokas, be to, garantuoti valstybės išlaikymą visuomeninėms organizacijoms, kurios prižiūrėtų, kaip šios „gender vertybės“ yra diegiamos Lietuvos visuomenėje. Tą patvirtina ir teisininkė dr. Violeta Vasiliauskienė savo straipsnyje „Konstitucinis teismas, Stambulo konvencija ir tarptautinė teisė“.

Dr. V. Vasiliauskienė pastebi, kad Konstitucinis Teismas turi teisę pasisakyti, ar tarptautinė sutartis neprieštarauja Konstitucijai, „tačiau reikia pažymėti, kad tokia išvada nereiškia, jog Lietuva yra kaip nors įpareigota ratifikuoti šią tarptautinę sutartį ir prisiimti iš jos išplaukiančius įsipareigojimus.“

Teisininkė taip pat paneigia dažnai pasirodančius tvirtinimus, kad užtektų tiesiog „teisingai išsiversti“ konvencijos tekstą į lietuvių kalbą ir išvengtume socialinės lyties sąvokos įdiegimo į mūsų teisinę sistemą: „Stambulo konvencija yra surašyta anglų ir prancūzų kalbomis, kurios ir yra oficialios kalbos. Pagal Vienos konvenciją, sutartis aiškinama pagal tai, kuria kalba ji parašyta <....> Taigi terminus „gender“, „gender-based violence“, „gender identity“, kurie, beje, naudojami šalia termino „sex“, reiškiančio biologinę lytį, turėsime aiškinti pagal tai, kaip tai suprantama anglų ar prancūzų kalba.“

Taip pat dažnai yra mėginama įteigti, kad galbūt galime padaryti išlygą, kad mes „gender“ terminą suprantame kaip biologinės lyties sinonimą, ir viskas išsispręs, juk išlygas tarptautinėms sutartims daryti galima. Šį samprotavimą taip pat paneigia teisininkė dr. V. Vasiliauskienė: „Stambulo konvencija nurodo, kad išlygas galima daryti tik straipsniams, susijusiems su žalos atlyginimo mechanizmu (30 str. 2 d.), juriskdikcijos klausimais (44 str.), baudžiamojo proceso vedimo aspektais (55 str.) ir nusikaltimų senaties terminų (58 str.). Jokių išlygų dėl „gender“ termino būti negali, todėl šią nuostatą turėsime aiškinti būtent pagal Stambulo konvenciją.“

Taigi iš esmės Stambulo konvencijos tekstas ir įgyvendinimo mechanizmas yra nukreiptas į tai, kad tiek „gender“ ir „gender identity“ sąvokos, tiek jos siūloma smurto prieš moteris ir kovos su juo sistema būtų įtvirtinamos nacionalinėje valstybių teisėje be nuokrypių, ir neabejotina, kad ši konvencija tikrai darytų įtaką Lietuvos teisei.

Apie Stambulo konvenciją mintimis pasidalino ir konstitucinės teisės žinovas doc. Vaidotas Vaičaitis: „ši Konvencija yra ne kokia nors nišinė specializuota tarptautinė sutartis, ji siekia „perkrauti“ visą valstybės teisinę sistemą, į įgyvendinimą įtraukti daugelį valstybės institucijų: „vyriausybines įstaigas, parlamentus ir valdžios institucijas, nacionalines žmogaus teisių institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas“ (7 str. 3 d.). Jos laikantis, taip pat reikėtų įtraukti „teismus, prokuratūras, teisėsaugos institucijas, vietos bei regionų valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas“ (18 str.); pagaliau, ir mokyklas, į kurių mokymo programą turėtų būtų įtraukta medžiaga apie „lytinę tapatybę“, „prietarus“, „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ (14 str.) ir „lyties socialiniu aspektu“ sampratą (3 str.).“

Teismuose ginti sąžinės, religijos ir žodžio laisvę tenka ir Lietuvoje

Kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė paskelbė sprendimą V. Savuko ir LRT byloje. Teismas nusprendė, kad ieškovas bylą laimėjo iš esmės.Teismas pripažino, kad „LRT etikos kontrolierės ginčijamas sprendimas buvo priimtas LRT etikos kontrolierei viršijus įgaliojimus, kas yra laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, bei nustačius, kad LRT etikos kontrolierės ginčijamas sprendimas prieštarauja imperatyvios teisės normoms, draudžiančioms riboti asmens teisę viešai kritikuoti valstybės pareigūno veiksmus, ginčijamas atsakovės LRT etikos kontrolierės sprendimas pripažįstamas negaliojančiu ab initio (nuo priėmimo momento)“.

Nagrinėdamas bylą teismas naudingai priminė, kad „Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida“.

Sveikiname V. Savukyną teisme apgynus ne tik savo, bet ir visų Lietuvos piliečių žodžio laisvę, kritiškai vertinti valdžios institucijų darbą ir drąsiai viešai apie tai kalbėti. Kaip anksčiau yra sakęs pats V. Savukynas: „kreipiausi į teismą todėl, kad siekiu apginti savo teises, kurias įtvirtino LR Konstitucija, tai yra, teisę turėti nuomonę ir ją viešai reikšti, teisę kritikuoti valdžią ir už tai nebūti persekiojamam. […] Čia yra klausimas konstitucinės normos, ar jos yra garantuojamos, ar jos tiesiog popieriuje. Manau, tie dalykai svarbūs ne tik man.“

Kovo 11-osios proga Lietuvos laisvės kovų dalyviai sesuo Nijolė Sadūnaitė, kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas, Petras Plumpa, kunigai Robertas Grigas, Edmundas Paulionis išplatino atvirą laišką Lietuvos visuomenei ir teisėsaugoje dirbantiems bendrapiliečiams. Jame atkreipiamas dėmesys į visuomenėje plintančias tendencijas suvaržyti pilietines teises. Tarp šių varžymų pavyzdžių minimas ir V. Savukyno atvejis.

Apie V. Savukyno atvejį gausiai pasisakė įvairių organizacijų atstovai bei visuomenininkai: LVI valdybos pirmininkas Audrius Globys, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, advokatė prof. Liudvika Meškauskaitė ir kt. Plačiau skaitykite čia.

Geros žinios iš užsienio

Kol Lietuvoje visaip bandoma pagreitinti Stambulo konvencijos ratifikavimą, Čekijos Senate surengtame balsavime dėl šios konvencijos ratifikavimo buvo nepritarta jos tolesniam keliui šios šalies įstatymo leidyboje. Senate vyriausybinės koalicijos partijos turi absoliučią daugumą (73 vietas iš 81), tad balsavimo rezultatus nulėmė pačių valdančiųjų balsai. Jei Senatas būtų pritaręs ratifikavimui, klausimas būtų keliavęs į parlamento Atstovų rūmus, tačiau dabar jo likimas neaiškus – greičiausiai prie klausimo nebebus grįžtama iki kitų rinkimų 2025 m. rudenį.

Labai svarbus įvykis vyko Airijoje – čia referendume pavyko išsaugoti motinystės ir tradicinės šeimos sampratą, piliečiams didele balsų persvara atmetus siūlomus šalies Konstitucijos pakeitimus, kuriais būtų išplėsta šeimos apibrėžtis ir išbraukta formuluotė apie socialinę moters vertę namuose. Beveik 68 proc. rinkėjų atmetė vadinamąją „Šeimos pataisą“, kuria iš Airijos Konstitucijos būtų buvusi išbraukta nuostata apie santuokos ir šeimos svarbą visuomenei, o „šeima“ teisiškai būtų buvusi naujai apibrėžta kaip „pagrįsta santuoka arba kitais ilgalaikiais ryšiais”. Dar nepopuliaresnė pasirodė siūloma „rūpybos pataisa“, kuria būtų buvusi panaikinta nuostata, kad „valstybė pripažįsta, jog savo gyvenimu namuose moteris teikia valstybei paramą, be kurios neįmanoma pasiekti bendrojo gėrio“ – prieš šį pakeitimą balsavo net 74 proc. rinkėjų.

Kaimyninėje Latvijoje neseniai baigėsi reikšminga žmogaus ir šeimos tapatybės klausimus nagrinėjusi tarptautinė konferencija, į vieną vietą Rygoje sukvietusi daugiau kaip 210 dalyvių iš 15 skirtingų šalių, čia dalyvavo ir LVI atstovai. Į konferenciją „Žmogaus ir šeimos tapatybė šiandien ir visados“ susirinkę įvairių sričių žinovai išklausė pranešimų apie užsienio šalių patirtį, diskutavo apie žmogaus gyvybės vertę, taip pat apie politikos ir mokslo įtaką šeimai kaip pamatinei visuomenės vertybei.

KVIEČIAME SKAITYTI

Ramūnas Aušrotas. ES – pirmoji genderistinė supervalstybė

2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pradėjo Europos Sąjungos sutarčių keitimo procesą. Taip oficialiai buvo pradėta ES institucinė reforma. Ją įgyvendinus, Europos Sąjunga iš esmės virs federacine valstybe. Paskutinį kartą toks didelis pokytis įvyko prieš trisdešimt metų, pasirašius Mastrichto sutartį (1992 m.).

Skaityti daugiau

Arvydas Kšanavičius. Į Kovo 11-ąją vedė ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika

Lietuvos kelias į nepriklausomybę tradiciškai siejamas su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla. [...] Tačiau negalima pamiršti titaniško disidentų triūso, pogrindinės spaudos įtakos valstybingumo atkūrimui. Vienas reikšmingiausių pogrindinių leidinių – brežnevinės stagnacijos atmosferoje pradėta leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika.

Skaityti daugiau

Alisa Miniotaitė. Jautrumas diskriminacijai. Kaip kova su neteisybe tampa diskriminacija

Vokeizmas tapo kruopščiai kito kalbą prižiūrinčia sistema, kai viena nuomonės grupė, laikydama save aukštesne ir teisingesne, nusprendžia, kas visuomenėje tinkama ir leistina, o kas ne. [...] prižiūrintys teisingumą ir aršiai kovojantys su įsišaknijusiu „monstru“ žmonės nesunkiai patys gali tapti monstrais, o skleidžiama empatija – neapykanta.

Skaityti daugiau

Prof. Marko Regneruso ir dr. Vytauto Sinicos pokalbis apie šeimai palankią politiką

Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Apie ją bei šeimai palankią politiką nuolat ir daug diskutuojama. Kviečiame pasiklausyti Teksaso universiteto Ostine, Ostino šeimos ir kultūros tyrimų instituto sociologo prof. dr. Mark Regnerus ir politologo, visuomenininko dr. Vytauto Sinica pokalbio apie šeimos ateitį XXI amžiuje.

Skaityti daugiau

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

Jūsų parama mums kaip niekad svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklos bei kovų teismuose ginant sąžinės, žodžio ir įsitikinimų laisvę. Dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you want to unsubscribe, click here.