͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ ͏‌ 
Is this email not displaying correctly? View it in your browser.
Image description

LVI naujienos

2024-02-08

Lietuvoje – strateginė žodžio laisvės gynimo byla

Mieli skaitytojai,





2024 m. tęsiame Instituto pradėtą darbą stebėti ir nuolat Jus informuoti apie pasaulines bei Lietuvos tendencijas bendrojo gėrio saugojimo ir puoselėjimo srityje. Nepamirškime, kad laisvos visuomenės pagrindas – teisinga teisių ir laisvių pusiausvyra, užtikrinanti pilnaverčiam asmens gyvenimui būtinų įvairių gėrybių prieinamumą ir tvarumą. Kokios yra pasaulinės ir Lietuvos aktualijos, vertinant teisingumu ir protingumu grindžiamos teisinės tvarkos, sąžinės, religijos ir žodžio laisvės, valstybės tapatybę grindžiančių tradicijų tęstinumo žvilgsniu, toliau skaitykite šiame naujienlaiškyje.


Šiame naujienlaiškyje skaitykite:

  • Religijos, sąžinės ir žodžio laisvės ribojimų tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje;
  • Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ – Lietuva be lietuvių?
  • Transgenderizmo aktualijos pasaulyje ir Lietuvoje;
  • Skaitiniai.

    Religijos, sąžinės ir žodžio laisvės ribojimų tendencijos  

    pasaulyje ir Lietuvoje

    Stebint pasaulines tendencijas religijos, sąžinės ir žodžio laisvės ribojimų srityje matyti, kad jau ne tik Europoje, Šiaurės Amerikos šalyse, bet ir Lietuvoje krikščioniška ir klasikiniu mokslu grįsta pasaulėžiūra besivadovaujantys žmonės vis dažniau susiduria su diskriminacija, teisiniu persekiojimu ar savo žodžio bei įsitikinimų laisvę turi ginti teisme.

    Image description

    Veikiausiai visi pamename Suomijos parlamento narės Päivi Räsänen net ketverius metus trunkančią bylą dėl įsitikinimų ir žodžio laisvės. Kaltinimai politikei buvo panaikinti jau du kartus, tačiau 2024 m. sausį Helsinkio prokuroras ir vėl apskundė Päivi Räsänen išteisinamąjį nuosprendį. Šis žingsnis jau bus paskutinis etapas byloje. Ar Aukščiausiasis Teismas priims prokuroro pateiktą apeliacinį skundą, paaiškės iki šių metų gegužės vidurio.

    Yra ir gerų žinių. Štai biologijos mokslų doktorantė Vokietijoje Marie-Luise Vollbrecht teisme laimėjo bylą prieš Berlyno Humboltų universitetą, kuris buvo uždraudęs jai skaityti viešą paskaitą apie tai, kodėl gamtos pasaulyje yra tik dvi lytys.

    Lietuvoje taip pat turime bylą, kurioje LRT žurnalistas, Krikščionių profsąjungos narys bando apginti savo įsitikinimų ir žodžio laisvę. LRT laidų vedėjas Virginijus Savukynas savo asmeninėje Facebooko paskyroje išsakė kritiką teisingumo ministrei, o LRT etikos kontrolierė pareiškė, kad tokie žurnalisto pasisakymai pažeidė net 3 LRT profesinės etikos kodekso straipsnius. Tokiam jos sprendimui pritarė ir LRT Taryba, palikusi galioti etikos kontrolierės pripažintus pažeidimus. Žurnalistas savo žodžio ir įsitikinimų laisvę nutarė ginti teisme: „Aš kreipiausi į teismą, nes aš siekiu apginti savo teises, kurias įtvirtino LR Konstitucija, tai yra, teisę turėti nuomonę ir ją viešai reikšti, teisę kritikuoti valdžią ir už tai nebūti persekiojamam“.

    Image description
    Image description

    Baigiamosios kalbos V. Savukyno bylos svarstyme vyks jau vasario 9 d. Kaip straipsnyje pastebi LVI valdybos ir Krikščionių profsąjungos pirmininkas Audrius Globys, galime teigti, kad ši byla tarp V. Savukyno ir LRT yra ypatingos svarbos, nes nuo jos baigties priklausys, ar Lietuvoje (ne)bus formuojamas precedentas darbdaviui savo etikos kodeksu suvaržyti netgi LR Konstitucijoje įtvirtintas piliečių sąžinės, įsitikinimų ir žodžio laisves bei teisę kritikuoti valdžią ir nebūti už tai persekiojamam.

    LVI direktorė Diana Karvelienė pastebi: „Okupacijos laikais žodžio ir įsitikinimų laisvė atrodė kaip nepasiekiama svajonė. Tačiau, atgavus nepriklausomybę, viskas ėmė keistis. Pokyčiai dar paspartėjo inovacijų ir interneto laikais, kuomet savo žodžiais, mintimis gali dalytis su visu pasauliu. Rodos, tai, kas buvo svajota priespaudos metais, tapo realybe, ir žodžio laisvė gali nevaržomai gyvuoti. Gaila, tačiau istorija mėgsta kartotis, keičiasi tik užsklandos, veikėjai ir jų žiūrovai.“

    Image description

    D. Karvelienė taip pat primena ir teisininkės prof. L. Meškauskaitės išsakytas mintis, kad „Europos Žmogaus Teisių Teismas jau seniai yra suformulavęs pagrindinę taisyklę, kokiu būdu galima ir reikia riboti žodžio laisvę demokratinėje visuomenėje. Tai yra taip vadinamas trijų sąlygų testas.“ Šis testas leidžia pateisinti valstybės sankcijas žodžio laisvei tik tuomet, kai vienu metu yra visos trys būtinosios sąlygos: 1) demokratinė valstybė turi aiškiai ir nedviprasmiškai įstatyme suformuluoti taisyklę, kas yra draudžiama viešai kalbėti (teisėtumo kriterijus); 2) siekiant apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas vertybes (pagrįstumo kriterijus); 3) tik esant neišvengiamai būtinybei (proporcingumo kriterijus).

    Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ – Lietuva be lietuvių?

    Sukurta nauja Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, kurią 2023 m. gruodžio mėn. patvirtino ir LR Seimas. Panašių strategijų Lietuvos istorijoje tikrai esame turėję, tačiau dėmesį patraukė tai, kad šioje Lietuvai skirtoje strategijoje nepaminėti lietuviai. Kaip tai galėjo nutikti?!

    Image description

    Kaip pastebi Seimo narė Asta Kubilienė: „Siekis kuo greičiau parengti ir patvirtinti naują strategiją yra būdas užmaskuoti senosios strategijos visišką žlugimą, kad taptų nebeprasminga teirautis apie pasiekimus ir žalą, kilusią dėl „Lietuva 2030“ įgyvendinimo ar neįgyvendinimo. [...] Pirmiausia, strategijoje užprogramuota, kad lietuvių Lietuvoje ir toliau drastiškai mažės. <...> Šios demografinės tendencijos keltų iššūkių Lietuvos ekonomikai, viešajam sektoriui: didžiausią finansinį spaudimą pajustų socialinė sistema, išaugtų paramos gavėjų skaičius. Tai atsilieptų šalies pensijų sistemai: prognozuojama, kad pensijų lygis, palyginti su buvusiomis pajamomis, kris nuo 31,7 proc. 2019 m. iki 24,7 proc. 2050 m. <...> Manau, kad neįmanoma šios strategijos geriau apibūdinti, negu pasakyti tiesiai – šiame Lietuvos strateginiame dokumente nėra lietuvių tautos, apie ją nekalbama ir vengiama kalbėti. Jeigu Lietuva bus, bet be lietuvių, kaip kažkada skelbė Stalino funkcionieriai, tai kam apskritai rengiamos tokios strategijos?“

    Transgenderizmo aktualijos pasaulyje ir Lietuvoje

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), pasinaudodama Kalėdų laikotarpiu, kuomet mažiau žmonių domisi politinėmis naujienomis, paskelbė vadinamąsias lyčių priežiūros gaires, kuriomis turėtų būti skatinama galimybė naudotis „lytį įtraukiančia priežiūra”, kuria siekiama įtvirtinti lyties keitimą hormonais ir chirurginėmis operacijomis. Be to, gairės turėtų skatinti teisinį savęs identifikavimą, t. y. kad dokumentuose būtų nurodoma ne tik biologinė lytis. Kadangi paaugliai ir jauni žmonės yra didžiausia ir sparčiausiai auganti grupė, identifikuojanti save kaip translyčius, tikėtina, kad PSO gairės bus taikomos būtent šiai grupei. Tačiau dar neaišku, ką konkrečiai PSO gairės reikš įvairiose šalyse. Jungtinė Karalystė, Suomija ir Švedija jau apribojo lyties keitimo galimybę nepilnamečiams, nes nemato tam pakankamo mokslinio pagrindo.

    Image description

    Vis dėlto galime matyti ir procesus kita kryptimi. Dr. Audrius Valotka sausio pradžioje savo straipsnyje apžvelgia, kaip Prancūzija praeitais metais atmetė vadinamąją „įtraukią kalbą“: „Prancūzijos Senatas palaikė prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą ir nubalsavo už įtraukiosios leksikos draudimą teisės aktuose. „Mirtina ideologija ar kelias į lygybę?“, „ar įtraukiosios kalbos darkoma prancūzų kalba liks „vėjų nunešta“? Tokie ryžtingi palyginimai skambėjo Senato balsavimo fone, kai 221 balsu prieš 82 nubalsuota „saugoti prancūzų kalbą nuo piktnaudžiavimo įtraukiąja kalba“ ir „apsaugoti prancūzų kalbą nuo radikalių įtraukiosios kalbos tendencijų“.

    

    Metų pabaigoje Lietuvoje sulaukėme ir straipsniapie lyties keitimo operacijų sužalotus ir to besigailinčius paauglius. Publikacijoje rašoma: „Kai Chloe buvo 12-a, ji nutarė, kad yra translytis asmuo. Sulaukusi 13-os ji pranešė apie tai tėvams. Tais pačiais metais jai buvo skirti lytinio brendimo blokatoriai ir testosteronas. Kai suėjo 15-a, buvo atlikta abipusė mastektomija. Praėjus mažiau nei metams, Chloe suprato, kad suklydo... Suvokimas, kad padarė klaidą, atėjo dar prieš 16-ąjį gimtadienį. Dabar, būdama 17-os, Chloe yra viena iš augančios lyties atkeitimui (angl. „detransition“) pasiryžusių asmenų kohortos – grupės žmonių, siekiančių vėl tapti tuo, kuo buvo prieš lyties keitimą, tarsi atšaukti visą įgyvendintą procesą.“

    KVIEČIAME SKAITYTI

    Image description

    Vytautas Sinica. Pokalbis su prof. Jordanu Petersonu apie marksizmą, laisvę ir Vakarų ateitį

    

    Pokalbis su prof. Jordanu Petersonu apie nerimą keliantį ideologijų, ypač kultūrinio marksizmo, poveikį ir unikalų vaidmenį, kuris gali laukti Vidurio Rytų Europos neišvengiamame kultūriniame kare.

    Skaityti daugiau
    Image description

    Ramūnas Aušrotas. Šeimos institucijai kylantys iššūkiai Lietuvoje

    

    Šeimai Lietuvoje kyla du iššūkiai: pirma, tai bandymas įstatymuose perrašyti šeimos sampratą, ir antra, valstybės kišimasis į šeimos gyvenimą. Pirmu atveju yra sąmoningai iškreipiamas šeimos autonomijos principas, o antru atveju nesilaikoma subsidiarumo principo.

    Skaityti daugiau

    Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

    Jūsų parama mums kaip niekad svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklos bei kovų teismuose ginant sąžinės, žodžio ir įsitikinimų laisvę. Dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

    Linkėjimai

    Laisvos visuomenės instituto komanda

    If you want to unsubscribe, click here.