EP rinkimai nėra populiarūs tarp mūsų šalies rinkėjų (tiesą sakant, ne tik mūsų šalies). Natūralu, kad piliečiai nelabai jaučia, kokią įtaką jų kasdieniam gyvenimui daro apie pusantro tūkstančio kilometrų nuo jų namų nutolusi, tarsi ir demokratiškai išrinkta asamblėja, kuri, kita vertus, pasižymi sunkiai apibrėžiamu demosu ir eiliniam europiečiui menkai suvokiamomis procedūromis bei galiomis.
Artėjant EP rinkimams, prasminga būtų pakalbėti apie nuostatas, kurias politikai atstovauja užėmę EP postą. Tai ypač svarbu žinant, kad europinės politikos darbotvarkėje, greta ekonominių, aplinkosauginių ir kitų problemų, nuolat svarstomi vertybiniai, moraliniai klausimai, turintys įtakos tiek visos ES, tiek ir atskirų nacionalinių valstybių ateities vektoriams.
Todėl LVI atliko tyrimą – peržiūrėjo 2019–2024 m. EP svarstytus klausimus, susijusius su žmogaus gyvybės ir orumo apsauga, šeimos samprata, lytiškumu, nacionalinių valstybių ir Europos Sąjungos jurisdikcijos ribomis šeimos, LGBT teisių ir lytinės tapatybės klausimais ir šių klausimų kontekste analizavo kandidatų į EP nuostatas.
Lietuvos į EP deleguotų narių, kandidatuojančių kitai kadencijai, pozicija buvo įvertinta išanalizavus jų 2019-2024 m. balsavimus EP posėdžiuose. Naujų kandidatų nuostatos buvo įvertinamos pagal jų atsakymus į LVI pateiktas užklausas, kur kandidatai nurodė, kaip jie balsuotų už EP svarstytus įstatymų projektus. Tiek dabartinių europarlamentarų, tiek naujų kandidatų į EP atveju vertinome 10 balsavimų / atsakymų, susijusių 2019–2024 m. EP svarstytomis teisėkūros iniciatyvomis, įtvirtinusių arba suvaržiusių visuomenės laisvę. Šių teisėkūros iniciatyvų sąrašą galite rasti čia.
Tyrimo pagrindinis tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę apie EP nario mandato siekiančių politikų nuostatas minėtais klausimais