Apmąstant Šiluvos deklaraciją: įžvalgos apie religijos, sąžinės, žodžio laisvę ir jos ribas

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

LVI naujienos: specialusis numeris

2023-10-16

Mieli skaitytojai,

siunčiame Jums specialų mūsų naujienlaiškio numerį, skirtą apžvelgti konferenciją, kurią rugsėjo 7 d. kartu su kitomis organizacijomis surengėme Šiluvoje. Ši konferencija buvo skirta apmąstyti 2021 m. paskelbtą Šiluvos deklaraciją, priminusią apie būtinybę gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius, tokius kaip žmogaus gyvybė nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties; vyro ir moters prigimtinis skirtingumas bei lygiavertiškumas; prigimtinė šeima ir tėvų teisė pagal savo dorovinius principus auklėti savo vaikus; sąžinės, religijos ir žodžio laisvė. Dalinamės konferencijos pranešimais ir nuotraukomis.

KONFERENCIJA „RELIGIJOS, SĄŽINĖS, ŽODŽIO LAISVĖ IR JOS RIBOS: ŠILUVOS DEKLARACIJĄ APMĄSTANT“

Rugsėjo 7 d., simboliškai sutampant su popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Šiluvoje 30-mečio metinėmis, Šiluvoje vyko nacionalinė mokslinė konferencija „Religijos, sąžinės, žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“, kurioje prelegentai iš Lietuvos ir užsienio pasidalino savo įžvalgomis apie tai, ar darnaus sugyvenimo siekianti visuomenė turėtų brėžti naujas ribas religijos, sąžinės ir žodžio laisvei, jei taip, – kokias ir kur; kaip tokios ribos turėtų derėti su protu ir laisvės galia pažymėta prigimtimi, kad būtų atvertas geriausias kelias kiekvieno žmogaus klestėjimui – jo trokštamai laimei.

Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo jos globėjas Vilniaus arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas, kuris priminė, kad lygiai prieš 30 metų, 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje apsilankė popiežius Jonas Paulius II, čia pasirinkęs kalbėti apie ramybę, kurios taip išsiilgusi buvo tauta. Arkivyskupas, primindamas popiežiaus mintis, paragino nepasitenkinti vien paviršutine taika, kuri neatsižvelgia į moralės ir gyvenimo prasmės problemas, bet ieškoti tikrosios, Kristaus ramybe paremtos taikos.

Pilnas sveikinimo tekstas

Pirmąjį pranešimą skaitė konferencijos globėjas Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas. Jis kalbėjo apie ideologinę kolonizaciją ir rėmėsi popiežiaus Pranciškaus mokymu apie šį reiškinį. Pasak popiežiaus, ideologinė kolonizacija siekia suvilioti, priversti tikėti idėja, neatitinkančia objektyvios tiesos ir realybės. Taip kolonizuojami žmonių protai. Pasak arkivyskupo, viena iš tokių ideologinių kolonizacijų vykdoma gender ideologijos vardu, kai bandoma panaikinti natūralius žmonių skirtumus ir ignoruojama lyčių skirtingumo realybė.

Skaityti pranešimą

Žiūrėti video

Konferencijai pranešimą atsiuntė ir Vatikano miesto valstybės generalinis patarėjas, Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius prof. Vincenzo Buonomo. Profesorius pabrėžė, kad „beveik kasdien matome bandymus religiją sutraukti ir apriboti privačia ar pamaldų sfera, ir tai daroma tolerancijos ar veikiau religinės netolerancijos vardu“. Todėl reikia dėti visas pastangas, kad būtų išsaugota vienybė tarp privačios sferos, t. y. asmens, kaip tikinčiojo, ir visuomeninio matmens, t. y. asmens, kaip piliečio.

Skaityti pranešimą

Žiūrėti video

Žiūrėti video

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Laisvos visuomenės instituto valdybos narys dr. Vygantas Malinauskas kalbėjo apie principus, kuriais remiantis būtų galima apibrėžti ir įstatymuose nustatyti laisvės ribas. Pasak pranešėjo, dažnai pasitelkiamas principas „mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė“, tačiau taip mes atsiduriame nuolatiniame konkuruojančių gero gyvenimo sampratų konflikte. „Laisvė gyventi gerą gyvenimą reiškia galimybę prisidėti prie bendrojo gėrio nenusižengiant savo gero gyvenimo sampratai, o taip pat – neprisidėti prie dalykų, prieštaraujančių šiai sampratai.“

Apie dabartinius krikščionybės kritikus, nesuprantančius savo mąstymo priklausomybės nuo šios religijos, kalbėjo Vilniaus universiteto prof. Alvydas Jokubaitis, atkreipęs dėmesį, kad „visų politinių ideologijų išpažintojams matomas pasaulis yra žemesnio statuso už nematomą“. Žemiškasis pasaulis jiems atrodo netobulas, labai atsilikęs ir reikalaujantis radikalaus atnaujinimo. Net kūnas tampa tik „atsilikėlių pramanu“, siūlant gender ideologiją. „Kito pasaulio ilgesys tapo toks stiprus, kad šis pasaulis paverstas nesibaigiančių eksperimentų lauku.“

Skaityti pranešimą

Žiūrėti video

Skaityti pranešimą

Žiūrėti video

Europos advokatūros direktorius ir organizacijos Alliance Defending Freedom atstovas dr. Felixas Boelmannas kalbėjo apie naujausias teisines tendencijas. Teisininko teigimu, šiuo metu tiek šalių vidaus teisė, tiek daugumos pasaulio valstybių ratifikuoti tarptautinės teisės dokumentai garantuoja religijos, sąžinės, žodžio laisves, bet daugelis žmonių vis tiek jaučia, jog jų laisvės ribojamos. Viena iš dabar matomų tendencijų – teismai kai kuriose šalyse ima nagrinėti vienos ar kitos religijos doktriną teismine tvarka. Tai iliustruoja Suomijos parlamento narės dr. Päivi Räsänen atvejis. Tokios bylos daro bauginantį poveikį daugeliui religingų žmonių.

Teksaso universiteto Ostine prof. Markas Regnerusas vaizdo pranešime kalbėjo apie savo patirtį, kuomet patyrė persekiojimą dėl savo išsamių tyrimų, kurių išvados neatitiko išankstinių LGBT aktyvistų nuostatų. Taip pat pranešėjas pasidalino, kaip jo gimtosiose JAV iš tėvų atiminėjama ypatinga jų teisė ir vaidmuo ugdant savo vaikus. „Amerikiečiai spaudžiami abiejuose mokymo institucijų galuose – kas bus leista ir įteisinta universitetuose ir ko turės klausytis jauniausi mokiniai. Kodėl tai vyksta? Nes įstatymai, ginantys tos pačios lyties asmenų sąjungas, niekada nebuvo galutinis tikslas. Mano bendradarbiai atvirai pataria susieti mokslą su progresyvia politika ir ragina mokslininkus tam pritaikyti savo studijas.

Skaityti pranešimą

Žiūrėti video

Žiūrėti video

Antrojoje konferencijos dalyje Vytauto Didžiojo universiteto prof. kun. Andrius Narbekovas aptarė sąžinės išlygos sąvoką ir nagrinėjo įvairius kaimyninėje Lenkijoje atliktus tyrimus, rodančius, ar paprasta teise į sąžinės laisve pasinaudoti sveikatos srities specialistams ir ar ja dažnai naudojamasi. Tyrimai rodo, kad šia laisve naudojamasi labai retai ir tam, kad ja pasinaudotų, sveikatos specialistai turi įgyvendinti labai daug biurokratinių reikalavimų. Pasak pranešėjo, Lietuvoje sąžinės išlyga biomedicinos srityje taip pat nėra tinkamai užtikrinama, o viešojoje erdvėje vyrauja neigiamas požiūris į galimybę gydytojui, slaugytojui ar vaistininkui ja pasinaudoti.

„Žodžio laisvė daugeliui kartų buvo tiesiog nepasiekiama svajonė. Interneto epochoje, kai savo mintis akimirksniu galime perduoti milijonams žmonių, atrodo, kad tokia svajonė tapo realybe. Bet ar tikrai?“ – tokį klausimą savo pranešime iškėlė Vilniaus universiteto prof. Liudvika Meškauskaitė, kalbėjusi apie žodžio laisvės ribas interneto epochoje. „Mes ilgai svaiginomės žodžio laisve ir šventai tikėjome, kad spauda yra tas visagalis tiesos ir gėrio šauklys, kuris mums padės nugalėti valdžios savivalę, korupciją ir apgins žmogų. Mes galvojome, kad spauda auklės, švies, visada bus gėrio ir tiesos pusėje. <… > Nepamatėme, kada spauda tapo Teisingąją Teisėja, valdžios advokate ir panikos bei baimės skleidėja. <...> Neturėdami moralinių ir dvasinių atskaitos taškų, sparčiai judame link žodžio laisvės iliuzijos – laisvės nuo bet kokios atsakomybės, o taikydami įstatymą ad hoc, t. y priklausomai nuo situacijos, kuriame dvigubų standartų sistemą.“

Skaityti pranešimą

Žiūrėti video

Skaityti pranešimą

Žiūrėti video

Apie konstitucinę sąžinės laisvės sampratą kalbėjo Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis. Teisininko teigimu, Konstitucijoje labai aiškiai įvardinama, kad Seimo nariai turi vadovautis sąžine, nors šiais laikais dažnai sakoma, kad vertybes ar įsitikinimus reikia palikti privačiai sferai, o kitose sferose „tiesiog būti geru specialistu“. Tačiau tai neatsiejama nuo galimybes šia sąžine vadovautis – nuo sąžinės laisvės. Pasak pranešėjo, „Sąžinės laisvė yra tas išmintingo žmogaus „žibintų aliejus“ (Mt 25, 9), kurio žmogus negali perleisti niekam kitam, arba tas „talentas“, kuris negali būti užkastas į žemę (Mt 25, 18).“

Konferenciją užbaigė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, pabrėžęs, kad „Lietuvoje kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų veiklą. Konstitucija ir įstatymai draudžia persekioti už kritiką. Tačiau kritikų kritika ir kitaminčių persekiojimas yra vienas didžiausių iššūkių demokratijai ir jos sargui – žiniasklaidai bei žurnalistams.“

Skaityti pranešimą

Žiūrėti video

Konferencijos apžvalga

Konferencijos nuotraukos

Dėkojame konferencijos globėjams J.E. Kauno arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui ir J.E. Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui, konferencijos bendraorganizatoriams: Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinei sąjungai ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetui, taip pat konferencijos partneriams: Ateitininkų federacijai, Konstitucinių asmens teisių institutui, Katalikų bažnyčios kronikos fondui ir kt., visiems konferencijos savanoriams.

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

Jūsų parama mums labai svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklų (straipsnių rašymo, viešinimo, ekspertų išlaikymo, konferencijų rengimo, vertimų ir kt.) finansine parama ir dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you want to unsubscribe, click here.