Lietuvoje auga gyventojų nepritarimas vienalytėms partnerystėms, įsigali persekiojimas dėl pažiūrų

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

LVI naujienos

2023-04-13

Mieli skaitytojai,

Laisvos visuomenės instituto (LVI) užsakymu atlikta naujausia Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa rodo tendencijas, kad griežtėja nepritarimas tos pačios lyties asmenų sąjungoms Lietuvoje. Be to, atlikta analizė parodė, kad neseniai praėjusiuose merų rinkimuose sėkmės daug dažniau sulaukė aiškią ir stiprią nuostatą rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei turintys kandidatai. Vis dėlto pasirodė ir neraminančių žinių apie Lietuvoje įsigalintį žurnalistų persekiojimą dėl savo pažiūrų ir valdančiųjų kritikos. Apie visa tai plačiau kviečiame skaityti mūsų naujienlaiškyje.

Šiame naujienlaiškyje skaitykite:

Visuomenės nuomonė griežtėja: civilinei sąjungai 72 proc. apklaustųjų sako „ne“;
Įstatymai, įtvirtinantys arba varžantys visuomenės laisvę puoselėti šeimos, gyvybės, sąžinės laisvės vertybes;
Persekiojimas dėl pažiūrų įsigali ir Lietuvoje;
Skaitiniai.

VISUOMENĖS NUOMONĖ GRIEŽTĖJA: CIVILINE SĄJUNGA ĮVARDINAMAI PARTNERYSTEI NET 72 PROC. APKLAUSTŲJŲ SAKO „NE“

LVI užsakymu 2023 m. vasario 9-18 dienomis buvo atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18 m. nuomonės tyrimas (N=1003), kuriuo siekta stebėti visuomenės požiūrio dinamiką Civilinės sąjungos įstatymo bei Artimojo ryšio projektų klausimais. Kaip ir 2022 m. birželio 9-18 d., taip ir 2023 m. vasario 9-18 d. analogiška metodika grįstame identiškos imties „Vilmorus“ tyrime šalies gyventojų teirautasi apie jų poziciją Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuris įteisintų ir tos pačios lyties asmenų šeimas, atžvilgiu. Domėtasi, kurį kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius teisiškai reguliuojantį projektą – Civilinės sąjungos ar Artimojo ryšio – linkstama palaikyti, taip pat, kaip reikėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių porų santykių įteisinimo Lietuvoje – LR Seime priimant Civilinės sąjungos įstatymą ar visuomenei balsuojant referendume dėl Konstitucijos pataisos.

Tyrimo rezultatai patvirtino negatyvią visuomenės poziciją lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu: nuo 2022 m. birželio iki 2023 m. vasario nepalankus minėto projekto vertinimas ūgtelėjo nuo 68,2 proc. iki 72 proc.

Paraleliai mažėjo visiškai pritariančių (nuo 6,4 proc. 2022 m. birželį iki 6,0 proc. 2023 m. vasarį), greičiau pritariančių (atitinkamai nuo 13,8 proc. iki 12 proc.) ir neturinčių nuomonės (nuo 11,7 proc. iki 10 proc.). Tai rodo visuomenėje ryškėjantį poslinkį prisiimant aiškesnę asmeninę poziciją jautriais klausimais.

Pagal visus sociodemografinius kriterijus palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui išreiškia mažuma šalies gyventojų, o nepritarimą – didžioji jos dalis. Pritarimas šiam įstatymo projektui mažėja, pagal atskirus sociodemografinius parametrus net iki 25 proc.

Ženklaus nepritarimo Civilinės sąjungos įstatymui augimo tendencija ypač ryški tarp jaunimo iki 29 m. ir Seimo valdančiojoje koalicijoje esančių liberaliųjų partijų - Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos - rėmėjų.

Palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui mažėjimo ir nepritarimo jam augimo tendencijos suniveliuoja viešojoje erdvėje neretai formuojamą įvaizdį apie augantį visuomenės palaikymą minėtam įstatymo projektui, ypač tarp didmiesčių, jaunesnių, aukštesnio išsimokslinimo gyventojų. Tyrimų rezultatai rodo kitokias tendencijas: dar aiškiau tariama „taip“ Artimojo ryšio projektui ir „ne“ civilinei sąjungai.

Su visuomenės nuomonės apklausos rezultatais galite susipažinti čia.

Išsamią visuomenės nuomonės apklausos analizę, atliktą Socialinių mokslų dr. Živilės Advilonienės, galite rasti čia.

ĮSTATYMAI, ĮTVIRTINANTYS ARBA VARŽANTYS VISUOMENĖS LAISVĘ PUOSELĖTI ŠEIMOS, GYVYBĖS, SĄŽINĖS LAISVĖS VERTYBES

LVI nuolat stebi, analizuoja, vertina įvairias teisėkūros inciatyvas, susijusias su žmogaus gyvybės apsauga, santuoka ir/ ar giminystės ryšiais grindžiama prigimtine šeima, tėvų teise auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus, sąžinės, religijos ir žodžio laisve ir kt.

Siekdamas, kad valstybė iš tiesų tarnautų bendrajam gėriui ir nepagrįstai nevaržytų piliečių laisvių, LVI nuolat formuluoja ir teikia argumentus, rekomendacijas bei pasiūlymus įstatymų projektų tobulinimui, kad būtų pašalinti pertekliniai, neproporcingi, ideologiškai motyvuoti teisiniai apribojimai, kuriuos valstybė primestų visuomenei. LVI taip pat teikia įvairius pasiūlymus ir rekomendacijas įstatymų projektams, kurie puoselėtų bei gintų prigimtines žmogaus teises ir laisves.

LVI atkreipia dėmesį į keletą pastaraisiais metais LR Seime svarstytų teisėkūros iniciatyvų, kuriomis stengtasi įtvirtinti arba suvaržyti visuomenės laisvę puoselėti šeimos, gyvybės, sąžinės laisvės vertybes, taip pat imtis netinkamos alkoholio bei kanapų vartojimo, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje kontrolės ir prevencijos.

Išsamią šių teisėkūros iniciatyvų bei kaip už jas balsavo konkretūs Seimo nariai apžvalgą rasite čia.

Prieš savivaldos rinkimus LVI taip pat atliko tyrimą, kaip kandidatai į merus pasisako gyvybės apsaugos, šeimos, narkotikų bei alkoholio politikos klausimais. Su šia analize dar kartą galite susipažinti čia.

Rinkimams praūžus, LVI valdybos narys Darius Alekna atliko analizę, kaip savivaldos rinkimų kandidatų požiūris minėtais klausimais koreliuoja su rinkimų rezultatais. Ši analizė parodė, kad merų rinkimuose sėkmės daug dažniau sulaukė aiškią ir stiprią nuostatą rūpintis žmogaus gyvybės apsauga, kurti prigimtinei šeimai draugišką aplinką, pritarti tinkamai smurto prevencijai ir protingai narkotikų bei alkoholio kontrolei turintys kandidatai. LVI tyrimas taip pat atskleidė prigimtinei šeimai, negimusios gyvybės apsaugai, protingai smurto artimoje aplinkoje, narkotikų ir alkoholio kontrolei palankias ir nedraugiškas politinės partijos. Išsamiau susipažinti su analize kviečiame čia.

PERSEKIOJIMAS DĖL PAŽIŪRŲ ĮSIGALI IR LIETUVOJE

Mobingas, persekiojimas, atšaukimas/išstūmimas (angl. cancel culture) vis dažniau įsigali ir Lietuvoje. Neseniai viešojoje erdvėje nuvilnijo skandalas, kuomet Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) kreipėsi į atsakingus Vilniaus universiteto asmenis, informuodama apie mobingo situaciją ir nepagrįstą persekiojimą, taikomą LŽS narės, žurnalistės ir šio universiteto dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės atžvilgiu, kurį vykdė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė.

„Susipažinus su pateikta medžiaga, akivaizdu, kad šį persekiojimą savo kreipimusi į komiteto pirmininką doc. dr. A. Gudauską inicijavo, kryptingai ir atkakliai vykdė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos socialinė partnerė, šio komiteto narė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė“, – pažymima LŽS pranešime. LŽS valdyba, susipažinusi su visa medžiaga dėl galimo mobingo vienbalsiai pripažino netinkamu Žurnalistikos bakalauro programos komiteto bei atskirų jo narių, organizavusių doc. dr. J. Mažylės persekiojimą, elgesį.

Maža to, LRT etikos kontrolierė apkaltino žurnalistą, laidų vedėją Virginijų Savukyną pažeidus tris etikos kodekso straipsnius, o LRT administracija pasiūlė skirti jam nuobaudą už tai, kad jis savo Facebook paskyroje paskelbė įrašą, kuriame kritikavo teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską dėl veiksmų advokato Igno Vėgėlės atžvilgiu.

Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius reaguodamas į šią situaciją teigė, kad tokie LRT etikos sargų veiksmai prieštarauja Lietuvos įstatymams. „Aš negalėjau įsivaizduot, kad yra taip blogai, nes Visuomenės informavimo įstatyme yra pakartota konstitucinė nuostata apie galimybę kritikuoti valdžią, tik dar patikslinta, kad žmogų draudžiama persekioti už kritiką. [...] Šiuo atveju man atrodo, kad žmogus persekiojamas ne už etiką, o už kritiką, nes iš to, kas parašyta viešai, yra akivaizdu, kad žurnalistas, kritikuodamas ministrę, sulaukė sankcijų iš savo darbovietės vidaus“, – sakė D. Radzevičius.

Laisvos visuomenės instituto valdybos narės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės teigimu, „Pastaraisiais metais LRT tapo šios valdančios daugumos ruporu. LRT nekritikuoja tų, kurie priima visai visuomenei svarbius sprendimus, bet cenzūruoja, vykdo tendencingus tyrimus ir kitomis priemonėmis siekia diskredituoti tuos, kurie kritikuoja sprendimų priėmėjus. Cenzūra ir persekiojimas vyksta ne tik valdantiesiems oponuojančių politikų, visuomenės veikėjų, bet net ir valdžią kritikuojančių LRT žurnalistų atžvilgiu. Kurgi daugiau, jei ne tokio propagandinio transliuotojo eteryje, O. Šurajevui galėjo būti įteiktas „valstybės kūrėjo“ apdovanojimas? Ar tik ne šis titulas įkvėpė komiką savo kūrybą drąsiai išeksponuoti Seimo erdvėse?“

Viešojoje erdvėje pasirodė ir įtarimai dėl LRT vykdomų įtartinų pirkimų ir konkursų. Mokesčių mokėtojų išlaikoma LRT per metus kone aštuonis šimtus kartų įvairias laidas, garsinimus, tekstus, renginių bei laidų vedimo paslaugas įsigijo neskelbiamos apklausos būdu, o už tekstus ir nuotraukas lrt.lt portale fiziniams asmenims neskelbiamų apklausų būdu išmokėta po keliasdešimt tūkstančių eurų, kai portale dirba visas būrys etatinių žurnalistų bei fotografų.

KVIEČIAME SKAITYTI

Bryan Lawrence Gonsalves. Alternatyva abortams – įvaikinimas

„Įvaikinimas yra gražus ir nesavanaudiškas veiksmas, galintis visiems laikams pakeisti gyvenimus. Tai procesas, kai suteikiama nuolatinė šeima vaikui, kuriam jos reikia, nes šis tapo našlaičiu ar jo biologiniai tėvai negalėjo vaiku pasirūpinti. Abortas nutraukia besivystančio vaiko gyvybę, o įvaikinimas suteikia galimybę kriziniam nėštumui virsti teigiamais rezultatais visoms susijusioms šalims.“

Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Prisidengiant laisvės vardu

„Laisvę atsiedami nuo tiesos ir atsakomybės mes tiesiame kelius į tikrosios laisvės praradimą. Ne chaosas, kai leidžiama viskas, bet kaip tik dieviška prigimtinė tvarka ir tiesa mus išlaisvina nuo mūsų pačių silpnumo, nuodėmės, beprasmybės ir suteikia gyvenimui prasmės perspektyvą.“

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Kristina Zamarytė Sakavičienė.

Konspirologija, Konstitucija ir šeima

„Jokiame Konstitucinio Teismo nutarime nėra tokios šeimos sampratos interpretacijos, kokią atranda ir Seimui transliuoja D. Žalimas. Pačioje Konstitucijoje taip pat homoseksualių šeimų nėra nei kvapo. Priešingai, šeimai skirtas Konstitucijos 38 straipsnis vardina tokius šeimos elementus: santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė. Visa tai neegzistuotų be skirtingų lyčių – nebūtų nei konstitucinės santuokos, nei vaikų, nei tėčių ir mamų.“

Darius Alekna. Demografijos politika be liberalios demokratijos prietarų

„Akivaizdu, kad Lietuva šiandien turi du egzistencinius iššūkius: grėsmė krašto saugumui ir tautos nykimas. <...> Greta prasidėjęs karas išgąsdino mūsų visuomenę, tad susiėmę pradėjome taisyti pavojingą padėtį. Lygiai taip pat pagaliau išsigąskime ir katastrofiško Lietuvos gyventojų skaičiaus nykimo – Hannibal ad portas, Hanibalas prie vartų! Išsigąskime ir pradėkime mąstyti ir veikti.“

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos, skiriant 1,2% GPM

Jūsų parama mums labai svarbi. Kviečiame skirti 1,2% nuo Jūsų jau sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio Laisvos visuomenės institutui. Šiais metais gauta parama bus skirta LVI veiklai: argumentų rengimui, straipsnių rašymui, viešinimui, ekspertų išlaikymui, konferencijų rengimui ir kt. Dėkojame jau prisidėjusiems prie LVI veiklos finansine parama. Informacija, kuri reikalinga 1,2% skyrimui: gavėjas: Laisvos visuomenės institutas, kodas: 303081003.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you want to unsubscribe, click here.