Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje, kurioje įsigali ir žodžio laisvės ribojimai

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

LVI naujienos

2023-05-17

Mieli skaitytojai,

balandžio 30 dieną minėjome Pasaulinę gyvybės dieną, kurios metu kartu su kitomis organizacijomis kvietėme išreikšti padėką ir džiaugsmą savo tėvams, nes kiekviena gyvybė yra stebuklas. Deja, Lietuva kaip valstybė kol kas yra sparčiausiai nykstanti šalis pasaulyje ir atsakingiems šalies atstovams bei visuomenei tenka milžiniškas iššūkis skubiai šioje srityje imtis realių strateginių veiksmų. Šiame naujienlaiškyje daugiausia dėmesio skyrėme demografijos temai, siūlome visą pluoštą straipsnių ir analizių apie mūsų šalyje vyraujančias tendencijas ir būdus demografinei krizei spręsti. Taip pat supažindiname su LVI pateiktais pasiūlymais strategijos „Lietuva 2050“ tobulinimui bei šalyje įsigalinčiais žodžio laisvės ribojimais.

Šiame naujienlaiškyje skaitykite:

Lietuva – sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje;
Įžvalgos ir pasiūlymai patobulintai strategijai „Lietuva 2050“;
Teismų žeminimas ir spaudimas priimti LGBT lobistams parankų sprendimą;
V. Savukyno persekiojimo atomazga: Lietuvoje vis labiau įsigali žodžio laisvės ribojimai;
Skaitiniai.

LIETUVA – SPARČIAUSIAI NYKSTANTI

VALSTYBĖ PASAULYJE

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vėl atkreiptas dėmesys į mūsų šalies demografijos klausimą. Jungtinių Tautų ataskaitoje Lietuva įvardijama kaip bene sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje. Pagal paskelbtas prognozes per ateinančius 30 metų šalies gyventojų skaičius mažės 54 pasaulio valstybėse, o Lietuva šiame sąraše yra viena iš sparčiausiai nykstančių valstybių.

Pasak Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkės dr. Ramunės Jurkuvienės, akivaizdu, kad demografinis klausimas lietuviams turėtų būti vienas iš aktualiausių, tačiau praktiškai visada susiduriame ne su strateginiu žvilgsniu, kaip tokią blogą situaciją keisti, o su pasvarstymais, kad geriausia prisitaikyti prie tolesnio gyventojų skaičiaus mažėjimo ir visuomenės senėjimo. „Dažniausiai tokių klausimų svarstymą raginama užbaigti kokiu nors „optimistiniu scenarijumi“, kuris daugiau primena pajuokavimą, gal padeda nusiraminti, bet ne nuosekliai spręsti esamas, o juo labiau artėjančias problemas“, rašo R. Jurkuvienė.

Visą dr. R. Jurkuvienės straipsnį, kuriame aptariamos tendencijos, siūlomi būdai demografinei krizei spręsti bei išsamiai apžvelgiamos Lenkijos, Vengrijos ir Izraelio demografinės politikos patirtys, skaitykite čia.

LVI valdybos narys dr. Darius Alekna LR Seime skaitė pranešimą „Demografijos politika be liberaliosios demokratijos prietarų“, kuriame įvardino dvi svarbiausias priežastis, kodėl Lietuvoje nevykdoma nuosekli demografijos politika: „Pirmiausia, demografiniai pokyčiai vyksta lėtai ir greitai juntamo poveikio neturi, vadinasi, eiliniams rinkimams besiruošiantys politikai gali į juos nekreipti dėmesio. Antra priežastis – šiandien vyraujanti vadinamosios „liberalios demokratijos“ ideologija: jos prietarais tikintys politikai demografijos problemas mato iškreiptai ir perša mintį, kad šioje srityje nieko nebegalima padaryti – jų valia mąstyti ir veikti paralyžiuota.“

Pasak D. Aleknos, „Aptariamas ideologinis akiraištis stabdo bet kokią pozityvią strategijos autorių mintį šeimos politikos srityje. Neatsitiktinai pats striukiausias skyrius – gerųjų praktikų analizė. [...] Vienintelis, jų manymu, kelias keisti demografinę Lietuvos padėtį – nevaržoma imigracija iš trečiųjų šalių. Geriausiu pavyzdžiu laikoma šiandien nuo nežaboto atvykėlių nusikalstamumo dūstančios Švedijos imigrantų prieglobsčio sistema. Pagrindinis aptariamos Lietuvos strategijos autorių rūpestis – kad šalis būtų patraukli imigrantams ir pabėgėliams. [...] Reziumuojant – gyventojų mažės ir jie sens, bus pastatyta keletas naujų darželių, kur kūdikius galima palikti nuo pirmos savaitės, visomis teisėmis lygūs vyrai ir moterys dirba veik iki mirties, Lietuva sklidina visų tautų ir rasių imigrantų. Ar tikrai negalime geriau?“ Visą pranešimą skaitykite čia.

Į strategiją „Lietuva 2050“ gilinosi ir psichoterapeutas, šeimos, demografijos bei lytiškumo tyrinėtojas dr. Gintautas Vaitoška, pažvelgęs į šios strategijos gilumines antropologines prielaidas. Visą analizę skaitykite čia.

Galiausiai, liūdna ateities vaizdą, kurį regėsime nepakeitę dabartinių demografinių tendencijų, piešia ir Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis, kurio publikaciją rasite čia.

Su demografijos tema susijęs ir abortų teisinio reglamentavimo klausimas, kurį interviu aptaria konstitucinės teisės specialistas Vytis Turonis. Jo teigimu, „Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už neteisėtą abortą, o Lietuvoje neva teisėti nėštumo nutraukimai yra reguliuojami tik sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Tačiau pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Taigi teisė į abortą Lietuvoje apskritai nėra tinkamai įstatymiškai įtvirtinta. Atsiranda konkurencija tarp konstitucinių nuostatų, ginančių žmogaus teisę į gyvybę ir šio poįstatyminio reguliavimo, kuriuo siekiama įtvirtinti teisę į abortą.“ Daugiau skaitykite čia.

ĮŽVALGOS IR PASIŪLYMAI PATOBULINTAI

STRATEGIJAI „LIETUVA 2050“

Praeituose naujienlaiškiuose jau ne kartą buvome rašę apie Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ ydingumą ir ideologinį angažuotumą. Po karštų diskusijų viešumoje, LR Seime atkreipus dėmesį į strategijoje nesprendžiamą ypač gilią demografijos krizę (prie to prisidėjo ir LVI valdybos nario dr. Dariaus Aleknos Seime skaitytas pranešimas), strategija buvo gerokai patobulinta ir, LVI požiūriu, labiau atitinka Lietuvos visuomenės daugumos lūkesčius. Tačiau vietų, kurias vis dar reikėtų tobulinti, tikrai liko.

Strategijai „Lietuva 2050“ pasiūlymus pateikė ir LVI ekspertai. Pirmiausia, pastebėta, kad strategijoje pripažįstama, jog ateityje Lietuvos piliečiai per savo valdžios institucijas turės vertinti kiekvieną pokytį taip pat ir etiniais aspektais, suprasti jo poveikį mūsų visuomenei ir nubrėžti jam leidžiamas ribas. Todėl LVI iškėlė klausimą apie vertinimo kriterijus, kurių svarbiausias – dorovinis. Esminis Lietuvos interesas visuomet turėtų būti siekis išsaugoti kuo platesnį visuomenės integralumą, sutarimą dėl to, kas yra gera, ir to, kas yra bloga, siekiant bendrojo gėrio. Sutarimas būtinas bent jau pagrindiniais dorovės, apie kurią kalba ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, klausimais.

Be to, strategijos autoriai kalba apie du visas penkias valstybės vystymosi kryptis apimančius horizontalius principus – „gamtinės aplinkos tausojimo principą“ ir „technologijų ir inovacijų plėtros principą“ (psl. 14). LVI įsitikinimu, Strategijoje turėtų būti numatytas trečiasis fundamentalus visuomenės tapatumą ir tvirtumą laiduojantis principas, kurį galėtume pavadinti „pamatinių visuomenės struktūrų tvarumo principu“. Tokia pamatinė žmonių visuomenės struktūra yra šeima. Ji yra neatskiriamai susijusi su demografija, kartų solidarumu, kultūrine lietuvių tapatybe ir daugybe kitų pamatinių visuomenės reiškinių.

Trečiasis LVI siūlymas susijęs su Strategijoje nenumatytais socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę matuojančiais rodikliais bei tikslais, kurių bus siekiama įgyvendinant šią strategiją. Akivaizdi Lietuvos problema – absoliutus skurdas, skurdo rizika, socialinė atskirtis, pajamų nelygybė. Strategijos autoriai pripažįsta šią problemą ir žada sėkmingai ją spręsti. Vis dėlto tokio pasiryžimo rimtumu verčia abejoti tai, kad tarp visų stebėsenai numatytų rodiklių nėra nė vieno (!), kuris leistų stebėti šių liūdnų reiškinių dinamiką. LVI siūlo papildyti stebėsenos rodiklių sąrašą skurdo ribą, socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę matuojančiais rodikliais, taip pat nustatyti, kokių rodiklių Lietuva sieks 2050 metais.

Strategijos projekto tekste vis dar kyšo iš lietuvių nepilnavertiškumo komplekso ir žemos savivertės augantis siekis visų pirma įsiteikti „užsieniui“, „pasauliui“ ir tik paskui rūpintis savo valstybės ir tautos reikalais. LVI požiūriu, Lietuvos Valstybė visų pirma turi rūpintis savo šalies reikalais, o ne būti resursu kitoms šalims. Turėtume nustebti, bet žodžių junginys „Lietuvos interesai“ sutinkamas tik vieną kartą. Ir veltui ieškotume atsakymo, kokie yra tie „Lietuvos interesai“ – jie net nemėginami aprašyti. LVI nuomone, tai labai didelis rengiamos Strategijos trūkumas. Strategijos tekste reikia įvardinti ir aprašyti, kokie yra ilgalaikiai Lietuvos interesai.

Tikimės, kad LVI pateiktos pastabos bus naudingos ir leis rengiamą Strategiją patobulinti tokiu būdu, kuris atitiktų platesnių Lietuvos visuomenės sluoksnių nuostatas. Su visais LVI pasiūlymai susipažinti galite čia.

TEISMŲ ŽEMINIMAS IR SPAUDIMAS PRIIMTI LGBT LOBISTAMS PARANKŲ SPRENDIMĄ

Vilniaus miesto apylinkės teismas balandžio 21 dieną atmetė prašymą įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, nors tokios galimybės nėra įteisinęs LR Seimas. Teismas konstatavo, kad Partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą. Priminta, kad teismas negali kurti naujų normų – tai turi padaryti Seimas.

Šį teismo sprendimą itin stipriai sukritikavo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, net pareiškęs, neva tokiu sprendimu „Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė pažeidė teisėjo priesaiką būti ištikimai Lietuvos Respublikai ir jos Konstitucijai, įžūliai, rusišku stiliumi, pamynė Lietuvos Konstituciją“ bei „atrodo, nežinanti to, ką turi mokėti kiekvienas konstitucinės teisės studentas“. Pasak D. Žalimo, jam nepatikusį sprendimą priėmusi teisėja yra netinkama eiti pareigas.

Laisvos visuomenės instituto valdybos narys dr. Darius Alekna straipsnyje pastebėjo, kad Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiui dar neįsigaliojus, aukščiausiems valdančiosios daugumos sluoksniams artimas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas grasinimais ir patyčiomis jį priėmusią teisėją ir visą Lietuvos teismų sistemą viešai maišo su purvais, taip darydamas akivaizdų spaudimą aukštesnių instancijų teismams, kuriems teks nagrinėti pareiškėjų apeliaciją. „Šio buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko įsitikinimu, teismai neturi paisyti valdžių atskyrimo principo ir gali priimti sprendimus ne pagal įstatymus, o pagal tai, kas p. Žalimo manymu „visiems akivaizdu“ (LRT). Dar daugiau: šio konstitucinės teisės šulo įsitikinimu, teismo procesas, kuriame nedalyvauja viena iš pusių, yra teisėtas ir pavyzdinis. Visą Dariaus Aleknos straipsnį skaitykite čia.

Dėl D. Žalimo vykdyto viešo Lietuvos teismų žeminimo ir spaudimo, naudojantis savo žinomumu, priimti konkretų sprendimą, kreiptąsi ir į Generalinę prokuratūrą. Kreipimęsi prašoma ištirti, ar D. Žalimo veiksmai nebuvo viešai parodyta nepagarba teismui, už ką baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį.

V. SAVUKYNO PERSEKIOJIMO ATOMAZGA: LIETUVOJE VIS LABIAU ĮSIGALI ŽODŽIO LAISVĖS RIBOJIMAI

Neseniai viešojoje erdvėje nuvilnijo skandalas, kuomet LRT etikos kontrolierė apkaltino žurnalistą, laidų vedėją Virginijų Savukyną pažeidus tris etikos kodekso straipsnius, o LRT administracija pasiūlė skirti jam nuobaudą už tai, kad jis savo Facebook paskyroje paskelbė įrašą, kuriame sukritikavo teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską.

Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius reaguodamas į šią buvo pasibaisėjęs šia situacija situaciją ir teigė, kad tokie LRT etikos sargų veiksmai prieštarauja Lietuvos įstatymams. Pats V. Savukynas su tokiu LRT kontrolierės ir administracijos sprendimu nesutiko ir kreipėsi į LRT Tarybą, prašydamas sprendimą panaikinti. Vis dėlto Taryba įvertino, kad etikos kontrolierės sprendimas buvo teisingas ir jį paliko galioti.

Ir visos šios nuobaudos grindžiamos tuo, kad, kaip rašoma Etikos kontrolierės rašte, kad galima daryti „prielaidą, kad žurnalisto Facebook paskyroje minėto įrašo teiginiai šios paskyros sekėjams galėjo sukelti regimybę, kad žurnalistas pasisako LRT vardu ir tas pasisakymas yra šališkas“.

Dar prieš kelis metus sunku būtų buvę įsivaizduoti, kad už asmeninėje Facebook paskyroje paskelbtą, valdančiuosius kritikuojantį žurnalisto įrašą, iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas nacionalinis transliuotojas taikys sankcijas ir skirs nuobaudas. Pasirodo, kad LRT darbuotojams negalima turėti savo asmeninės nuomonės, įsitikinimų ar asmeniniame gyvenime kalbėti iš anksto su vadovybe nesuderintus dalykus.

KVIEČIAME SKAITYTI

Marius Parčiauskas. Baimės atmosfera Lietuvoje ir drąsa kaip pamatinė savybė

„Matome, kad progresyvieji pašalinimo kultūros entuziastai pasiruošę eiti iki galo – net imtis griauti asmeninius gyvenimus tų, kurie viešai reiškia jiems nepatogias pažiūras. Kartais tai nueina taip toli, kad dorojamasi su asmeniu ne tik jo profesinėje srityje, bet ir siekiama, kad žmogus apskritai negalėtų dirbti jokio darbo. Galutinis atšaukimo kultūros tikslas – sukelti baimės atmosferą. Konkretus pašalinamas asmuo nėra jos galutinis taikinys. Galutinis taikinys yra kiti „neteisingai“ mąstantieji, kurie turi susiprasti ir susipranta, kad, jeigu neteisingai kalbės, sulauks tokio paties likimo – pašalinimo.“

Skaityti daugiau

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

Jūsų parama mums labai svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklų (straipsnių rašymo, viešinimo, ekspertų išlaikymo, konferencijų rengimo, vertimų ir kt.) finansine parama ir dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you want to unsubscribe, click here.