Visuomenės perauklėjimo programa

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

LVI naujienos

2023-02-14

Mieli skaitytojai,

Lietuvoje sparčiai mažėjant gimstamumui, valstybės institucijos kuria ne strategiją šiai ir kitoms problemoms spręsti, o visuomenės perauklėjimo programą, kurioje deklaruojamas siekis atverti duris masinei imigracijai, įteisinti eutanaziją, LGBT+ šeimas ir jų galimybės įsivaikinti, žmogaus teises suteikti robotams (Lietuva 2050, 32 psl.) ir kt. Neramina ir Lietuvoje tarp paauglių plintanti transgenderizmo ideologija bei jų santykiai su tėvais. Apie visa tai išsamiai kviečiame skaityti mūsų naujienlaiškyje.

Šiame naujienlaiškyje skaitykite:

Strategija „Lietuva 2050“ – visuomenės perauklėjimo programa;
Genderizmas. Kaip kalbėtis su savo vaikais?
EŽTT sprendimas dėl tos pačios lyties porų teisinio statuso;
Skaitiniai.

STRATEGIJA „LIETUVA 2050“ – VISUOMENĖS PERAUKLĖJIMO PROGRAMA

LR Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaujant su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), Seimo Ateities komitetu ir Vilniaus universitetu, parengė Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ apie tolesnę Lietuvos valstybės viziją. Keturiuose scenarijuose: Puikus naujasis pasaulis, Šiaurinė žvaigždė, Kapanojimasis, Amžinas įšalas, išskirtinai atskleidžiamas liberalus požiūris į tai, kaip turėtų atrodyti Lietuva 2050-ais metais. Reaguodamas į viešą LR vyriausybės kvietimą komentuoti ir teikti pasiūlymus parengtai strategijai, Laisvos visuomenės institutas (LVI) pateikė savo įžvalgas ir pasiūlymus.

LVI mano, jei LR Vyriausybei tikrai rūpėtų ateities prognozės, ji siektų raginti savo nuomonę išdėstyti vienodai nuo valdžios aparato nepriklausomas tyrimo institucijas, kurios atstovautų įvairias Lietuvoje esamas mąstymo kryptis ir politines sroves. Tuo tarpu dabar ateities scenarijus panašėja ne į analitinę prognozę, o į „liberalios“ demokratijos nuostatomis besivadovaujančia Lietuvos visuomenės perauklėjimo programą.

Todėl LVI, būdamas įsitikinęs, kad ateities vizija demokratinėje visuomenėje turi atspindėti ne tik vienos, susijusios su dabartine valdančiąja dauguma, visuomenės grupės ideologiją, lūkesčius bei perspektyvą, s i ū l o plėtojant Lietuvos ateities viziją pasitelkti ekspertus bei jų grupes, kurios atstovautų įvairias Lietuvoje esamas mąstymo kryptis ir politines sroves bei pasiūlytų autentiškas (nesukarikatūrintas) perspektyvas,atspindinčias didelės dalies visuomenės požiūrius, kurie nebuvo atspindėti dabartiniame variante.

Įžvalgas šiai strategijai viešojoje erdvėje pateikė ir prof. dr. Alisa Miniotaitė, pastebėdama, kad viena didžiausių problemų Lietuvoje yra mažėjantis gimstamumas, bet strategijoje pateikiamas atsakas tam – užtvindyti Lietuvą imigrantais ir suteikti „žmogaus teises“ robotams.

„Vakarų valstybės viena po kitos skambina pavojaus varpais dėl mažėjančio gimstamumo ir taiko naujas priemones gimstamumui didinti. Suvokiama, kad neužtikrinus tautos atsinaujinimo, valstybės kaip visuomenės negalės pilnaverčiai funkcionuoti. Lietuvoje – ramu, susirūpinimo negirdėti“, teigia prof. dr. Alisa Miniotaitė.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija atkreipia dėmesį, kad iš visų projektuojamų ateities scenarijų peršasi nuostata, kad gausi šeima ir aktyvus gimstamumo skatinimas yra siejamas su autoritariniu valdymu, nevykusia ateities vizija, o tuo tarpu siekiamybė yra „modernių“, naujų šeimos formų įtvirtinimas ir nedidelis gimstamumas. „Lietuva 2050” strategijoje pasigendama paramos gausioms šeimoms, aktyvų gimstamumo skatinimo, teigiamo požiūrio į šeimas, ypač gausias šeimas, įvairiapusiškos pagalbos šeimoms, besirenkančioms vaikus ugdyti šeimos aplinkoje.

Anksčiau „Lietuva 2050” dokumento trumpą analizę pateikė ir LVI valdybos narys dr. Darius Alekna. Jis atkreipia dėmesį į tai kaip šeimos atrodo geriausiame „liberalų rojaus“ scenarijuje. „Lietuva vykdo šeimos politiką, kuri apima visas šeimų formas, skatina lyčių lygybę bei lankstų vaikų auginimo ir darbo/karjeros derinimą. Valstybė plečia ikimokyklinio amžiaus (ypač iki 3 m.) vaikų priežiūros tinklą bei vykdo subalansuotą paramos būstui (jaunoms šeimoms) politiką.“ (p. 33) <...> „Įteisinta eutanazija, LGBT+ šeimos ir jų galimybės įsivaikinti. Be to, šioje visuomenėje darniai sugyvena žmonės ir robotai (pastarieji turi ir tam tikras žmogaus teises).“ (p. 32)

Visi scenarijai aptaria senstančios visuomenės iššūkius, poreikį mokytis visą gyvenimą, kalbama apie „sidabrinę ekonomiką“. „Nustatyta lanksti, personalizuota pensijų sistema (priklausanti nuo darbo pobūdžio) ir pasikeitęs požiūris į senjorus užtikrina paskatas vyresniems žmonėms likti darbo rinkoje“ (p. 33). O kai darbo rinkoje vyresni žmonės jau nebegali likti, nes susidėvėjo, – ne, jie neseks pasakų savo anūkams, nes, numatyta nauja „žmogaus teisė“ – eutanazija.

Vertinga pažiūrėti, kaip eutanazija veikia šalyse, kuriose ji jau kurį laiką legali. Išsamią Kanados atvejo analizę, kuri panaši į siaubo istoriją, pateikia Augminas Petronis. „Kanadoje eutanazija buvo legalizuota 2016-aisiais. Per šešerius metus tokį gyvybės nutraukimo būdą pasirinkusiųjų skaičius išaugo dešimt kartų. Vien per 2021 m. eutanazija nusinešė daugiau kaip 10 000 gyvybių – ji buvo maždaug kas trisdešimtos mirties priežastis“, rašoma straipsnyje.

GENDERIZMAS. KAIP KALBĖTIS SU SAVO VAIKAIS?

Lietuvą jau pasiekė vadinamasis transgenderizmas, kuris skleidžia iliuziją, kad pasikeitus lytį gali pagerėti ir psichologinė sveikata, taip griaudamas daugybės žmonių gyvenimus. Šį fenomeną ir kaip nuo to apsaugoti savo vaikus dviejuose straipsniuose aptaria psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška.

Pirmajame straipsnyje psichoterapeutas apžvelgia pasaulinę tendenciją pradėti riboti transgenderizmo plėtrą, nors Lietuvoje, atvirkščiai, ši plėtra tik įgauna pagreitį: „Panašiai kaip ir suomiai, švedai dabar rekomenduoja gimtį keisti norinčiam jaunuoliui padėti psichologiškai. Tokios švedų taktikos 180 laipsnių „apsisukimui“ didelės įtakos turėjo vis garsiau skambantys sužalotų ir sugrįžusių į savo biologinę gimtį (detransitioners) balsai, medicinos autoritetų nuomonė <...>.

Šis švedų oficialios taktikos pasikeitimas yra dar vienas ženklas – šalia tokių žinių iš Suomijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės – kad trans iliuzija pasaulyje ėmė braškėti. Aukščiau minėtas žymios „Reuters“ agentūros straipsnis taip pat yra tokios dinamikos ženklas. Tačiau kol ši gera tendencija pasieks mus dar teks palaukti: kol kas trans atvejų Lietuvoje daugėja.“

Šiuo klausimu mokslininkas pateikia patarimų susirūpinusiems paauglių tėvams: „a) išlaikykite meilę; jos ypatingai reikia, kadangi daugeliu atvejų socialinės kilmės lyties disforija ištinka jau psichologiškia kenčiančius vaikus; b) paieškokite psichologo ar psichoterapeuto, kuris supranta, jog gimties keitimas neišsprendžia jauno žmogaus problemų; c) pagarbiai diskutuokite, ginkite nuomonę, jog negalima žaloti sveiko kūno nei hormonais, nei skalpeliu, nesitikėdami greitų rezultatų. Dėkingumas ateis suaugus.“

Antrajame straipsnyje dr. Gintautas Vaitoška kalba apie iššūkius internete, kaip pasirinktas interneto turinys paveikia jauno žmogaus emocinę sveikatą, savivertę. Jame, be kitų dalykų, kalbama ir apie Socialinės kilmės (arba greitos eigos) lyties disforijos reiškinį. „Neuromokslas patvirtina: per daug informacijos aptemdo suvokimą. Tokį proto aiškumo praradimą taip pat lydi nerami, kiek desperatiška emocija: vis noriu kažko daugiau, kažką rasti, kas būtų dar įdomiau… Ir štai čia, kada taip galva pavargsta, ima vilioti „būdas“ greitai atgaivinti emocijas: pasižiūrėti kažką, kas tikrai visada įdomu ir vilioja – seksualinio turinio vaizdus.

Kaip pastebėjo dar S. Freudas (o taip pat Vydūnas), nuotaikai nukritus dėl smegenų pervargimo, tokie vaizdai emocinę tuštumą stengiasi užpildyti greičiausiai. Ieškoti internete jų nereikia: patys veržiasi per reklamos ir kitokius gimtinį instinktą stimuliuojančius vaizdus“, teigia psichoterapeutas.

Reikia pripažinti, kad tėvams tenka nemenkas uždavinys – būti jautriems, pastabiems, kalbėtis su savo vaikais apie jiems rūpimus klausimus, iššūkius, laiku ir jiems priimtinu būdu parodyti dėmesį ir meilę. Šiandien daugelis tėvų jaučiasi nesmagiai vien nuo minties, kad reikės su savo paaugliais kalbėti apie lytiškumo prasmę, nepaprastą žmogaus kūno grožį. Neseniai į lietuvių kalbą buvo išverstos Inès Pélissié du Rausas knygos „Mama, papasakok man apie meilę“ ir „Tėti, ar meilė – tai kažkas gražaus?“, kuriose motinos kviečiamos kalbėtis su savo dukromis, tėčiai su savo paaugliais sūnumis, paprastai ir suprantama jiems kalba, apie lytiškumą, savivertę, meilę.

EŽTT SPRENDIMAS DĖL TOS PAČIOS LYTIES PORŲ TEISINIO STATUSO

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje Fedotova ir kiti prieš Rusiją dėl tos pačios lyties porų teisinių statuso, o viešojoje erdvėje tuoj imta apie tai skleisti spekuliatyvias interpretacijas. Pavyzdžiui, LRT.lt publikacijoje EŽTT sprendimas vadintas „siunčiančiu į nokdauną [prigimtinės šeimos šalininkus]“, neva EŽTT įpareigojo įteisinti vienos lyties partnerystę. Ką gi EŽTT pasakė iš tikrųjų? Pasigilinkime:

• vienos lyties poroms turi būti teikiama teisinė apsauga ir teisinis pripažinimas;

• valstybės turi plačią nuožiūrą nuspręsti, koks konkrečiai teisinis režimas turi būti taikomas tokioms poroms;

• šis teisinis reguliavimas neprivalo būti santuokos formos (pagal Lietuvos įstatymus – Santuoka – „įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai“ (LR CK III knyga, 3.7 str.)).

Todėl Lietuva, vykdydama šį sprendimą, gali pati pasirinkti, kokį teisinį statusą suteikti tos pačios lyties poroms. Pavyzdžiui, praėjusioje Seimo rudens sesijoje buvo užregistruotas Civilinį Kodeksą papildantis Artimo ryšio įstatymo projektas (plačiau galima skaityti čia) arba dar anksčiau - susitarimas dėl bendro gyvenimo ar kt. Būdų, kaip Lietuvoje sureguliuoti vienos lyties asmenų santykius, tikrai yra, priešingai nei nagrinėjamu bylos atveju, kur niekas niekada to net neketino spręsti.

KVIEČIAME SKAITYTI

Doc. dr. Lina Šulcienė. Kas yra laisvė? Krikščioniškosios filosofijos požiūris

„Kas yra laisvė? Dėl šios sąvokos turinio nesutariama. Neretai ji tapatinama su galimybe daryti ką noriu (kai niekas nemato, darau, ką noriu; kai noriu, darau). Valgau šokoladą kiek telpa, naršau internete iki paryčių, miegu iki pietų, supykstu ir išreiškiu savo nuoskaudą, kad kitas su kaupu pajustų, ką man padarė. Tokia laisvė yra savo instinktyvių troškimų ir polinkių tenkinimas. Ar ją galima vadinti tikra laisve? Vargu. Tai panašiau į vergystę. Kodėl? Nes čia nedalyvauja protingas sprendimas.

<..> kadangi žmogus stokoja pažinimo, jam reikalingas ugdymas ir ugdymasis, lavinimas ir lavinimasis, leidžiantys eiti vis didesnio išsilaisvinimo kryptimi – nuo pirminių savivalės impulsų, instinktyvių norų, kuriuos įveikę pereiname prie proto valdomų norų, o galiausiai lavindami savo pažinimą ir ugdydami dorybes prieiname prie teisingai pasirenkančio sprendimo laisvės.“

Rémi Brague: „Kairuoliškas liberalizmas“ tikrai pralošė tarp aukšto lygio intelektualų

„Šiandien valstybė yra veikiama dviejų tendencijų: viena vertus, ji atsisako moralės sergėtojos vaidmens. Pavyzdžiui, ji nieko nedaro, kai agentūros rengia reklaminę plakatų kampaniją, žadančią akivaizdžiai nesantuokinius ryšius, nusakomus senu geru žodžiu „svetimavimas“. Ir tai nepaisant, kad civilinė santuoka ir toliau reikalauja abipusės sutuoktinių ištikimybės. Kita vertus, valstybė įtraukia į moralės sritį dalykus, kurie anksčiau jai buvo svetimi, pavyzdžiui, mūsų elgesį su aplinka. Ir štai čia, kokia moralizavimo, net kaltės jausmo primetimo banga!

Asmeninė moralė, pajautimas, kad aš, kaip laisvas ir savarankiškas asmuo, turiu pareigų, iš tikrųjų, jei ir ne teisiškai, dažniausiai būdavo susijęs su religine pasaulėjauta. Politinė sistema, kuri visiškai atitrūktų nuo šių dimensijų, galbūt ir būtų įmanoma. Ar ji galėtų išlikti ilgesnį laiką? Nesu dėl to tikras…“

Skaityti daugiau

Skaityti daugiau

Regina Statkuvienė. Mindaugo ir Mažvydo pasikalbėjimas apie Lietuvą

„Prieš 770 metų jaunas ką tik suvienytos Lietuvos valdovas Mindaugas sugebėjo karaliaus karūna iš paties popiežiaus rankų vainikuotas būti. Nebuvo laukinis pagonis, buvo tikras karys ir politikas, savo drąsa, ambicijomis, saviverte ir užmojais sugebėjęs darbus nuveikti ir priešų pagarbą užsitarnauti. Jis nesimuistė iš gėdos ar menkumo, kad Lietuva medinių, o ne mūrinių pilių kraštas, nesigėdijo, kad čia dar nėra miestų, universitetų, bažnyčių ir viso kito gėrio, kurio jau buvo pilna ano meto Europa. Valstybės kūrimas – ne kopijų dauginimas, bet savo tautos vizijų ir interesų įgyvendinimas laiku, kai esi pašauktas gyventi."

Skaityti daugiau

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

Jūsų parama mums labai svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklų (straipsnių rašymo, viešinimo, ekspertų išlaikymo, konferencijų rengimo, vertimų ir kt.) finansine parama ir dėkojame už Jūsų palaikymą. Plačiau skaitykite čia.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you want to unsubscribe, click here.