Partnerytsės įstatymas ir politinio liberalizmo krizė

Is this email not displaying correctly? View it in your browser.

LVI naujienos

2021-09-17

Partnerytsės įstatymas ir politinio liberalizmo krizė

Mieli skaitytojai,

Laisvos visuomenės institutas rudenį pradėjo darbingai – ruošiamės ir jus kviečiame ruoštis partnerystės klausimui, kuris bet kada gali pasirodyti Seimo darbotvarkėje.

Šiame naujienlaiškyje skaitykite apie:

G. Nausėdos, G. Grušo ir A. Jokubaičio diskusiją
Konferenciją „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“;
Knygą „Partnerystė ar šeima: pasirinkimas Lietuvai“;
Šiluvos deklaraciją.

LR Prezidento dr. G. Nausėdos, Arkivyskupo dr. G. Grušo ir prof. dr. A. Jokubaičio diskusija

LR Prezidentas dr. Gitanas Nausėda, Vilniaus arkivyskupas dr. Gintaras Grušas bei politikos filosofas prof. dr. Alvydas Jokubaitis diskutavo tema „Demokratija ir Vakarų civilizacijos vertybės“.

„Gal ir Konstitucija nėra labai svarbi, galime ją paversti kokiu nors komerciniu dokumentu, kuriame vienas iš straipsnių būtų aiškinamas žvaigždute teksto apačioje, kad, pavyzdžiui, ne, ne, šeima yra nebūtinai vyro ir moters santuoka, tai dar yra tas, tas, trečias, ketvirtas, penktas. Bet Konstitucija yra tas dokumentas, kuris turi būti be išnašų su žvaigždutėmis. (...) Mano manymu, Lietuvos Respublikos Konstitucija yra puikus dokumentas, atitinkantis realijas“ – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.

„Aš, kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, neturiu kito pasirinkimo kaip besti pirštu į 38-ą straipsnį ir klausti kitų, ar aš teisingai suprantu jo turinį. Man sako: „Ne, ne, jūs ne visiškai teisingai suprantate šitą turinį, nes yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuris praplečia šeimos sąvoką.“

Tada aš sakau: „O kokią prasmę tada turi santuokos institucija?“ Jei partnerystė tampa tolygi šeimai, klausimas – kam tada reikia šeimą kurti santuokos pagrindu, jei iš esmės turinys yra toks pats kaip ir partnerystės?“. Lietuvos Respublikos prezidentas G. Nausėda pastebi, kad „velnias slypi detalėse. Tai kas buvo pateikta ankstesnėje įstatymo redakcijoje, mano manymu, tai jau praktiškai sutapatina partnerystę su šeima.

Vilniaus arkivyskupas dr. G. Grušas įsitikinęs, kad šeima yra prigimtinis institutas, kuris egzistavo prieš valstybę. Šeima yra mūsų ateities pamatas, įsipareigojimas ir vaikų auklėjimo užtikrinimas, ateities formavimas. Nors ir šeimose yra daug žaizdų, tačiau jos nenubraukia šeimos instituto svarbos.

Prof. dr. A. Jokubaitis teigė, kad „nebeaišku, kas šiandien yra šeima, nebeaišku, kas yra vyras, nebeaišku, kas yra moteris, nebeaišku, kas yra demokratija. Kai pagrindiniai dalykai tampa nebeaiškūs, tada ir gatvė pradeda filosofuoti. Nemanau, kad gatvė gali pasiekti gilią filosofiją. Gatvės filosofavimas yra truputį kitoks“.

Renginį organizavo Laisvos visuomenės institutas, Lietuvos socialinių inovacijų klasteris ir VšĮ „Ramintoja“.

Diskusijos įrašas

Konferencija apie šeimą – argumentų kalba link sąmoningo apsisprendimo ir sutarimo

Rugsėjo 6 d. vyko LVI ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto organizuota konferencija „Šeima – visuomenės ir valstybės pagrindas. Sutarimo link“.

Prezidentas: „Tauta ir valstybė yra stipri tiek, kiek stipri šeima“

Konferencijos dalyvius sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Kartais žiūrint į mūsų tautos, mūsų valstybės istoriją gali atrodyti, kad iki šiol išlikome tik dėl stebuklo. Ne, išlikome drąsiai kovojančių brolių ir sūnų, mylinčių motinų, rūpestingų tėvų, išmintingų ir kantrių senelių dėka. Nes net ir gūdžiausiais priespaudos metais šeimose buvo puoselėjama gimtoji kalba, perduodama meilės laisvei, Tėvynei ir savo artimui dvasia. Todėl tauta ir valstybė yra svarbi tiek, kiek stipri šeima“, – priminė Prezidentas G. Nausėda.

Konferencijoje pasisakė Vilniaus ir Kauno arkivyskupai

Arkivyskupas dr. Gintaras Grušas kalbėjo: „Žengiant pirmą žingsnį, atveriamos durys tolimesniems, nes jei šeimos santykius apibrėžiame emociniais ryšiais, tai gali teisiškai nuvesti labai netikėtais keliais. Turime galimybę peržvelgti kaitą, jau įvykusią kitose valstybėse, ir matyti, kur link tai veda ir gali vesti. Svarbu, kad kultūroms besikeičiant būtų aptarta ir įvardinta, kokios galimos tokios kaitos pasekmės.“

Kauno arkivyskupas dr. Kęstutis Kėvalas ragino visas puses dialogui pasitelkiant argumentų jėgą, bet ne jėgos argumentą, ir kalbėjo apie krikščioniškojo paveldo įtaką Vakarų civilizacijai, egzistencinę gyvybės pradėjimo ir santuokos svarbą.

„Pirmiausia – tai vyro ir moters teisių apsauga primenant jų lygiavertiškumą prieš Dievą ir įstatymą. Tai vaikų apsauga užtikrinant jiems saugumą ir teisę augti dviejų tėvų aplinkoje. Pagaliau tai – visuomenės apsauga nuo neatsakingo naudojimosi lytiškumo dovana. Jei ši galia tvarkoma aistros, o ne atsakingo proto, tai šeimos yra griaunamos, vaikai traumuojami, valstybė turi perimti vienišų vaikų ir motinų globą, pagaliau – griaunama emocinė ir psichologinė sveikata, kuri taip reikalinga kūrybingam darbui, asmens ir visuomenės klestėjimui“, – kalbėjo K. Kėvalas. Visą K. Kėvalo kalbą skaitykite ČIA.

Filosofas prof.dr. A.Jokubaitis: „Atrodo, kad pasaulis tapo laisvas iki pamišimo

Politikos filosofas prof. dr. Alvydas Jokubaitis kalbėjo apie partnerystės įstatymo svarstymų rodomą gilėjančią politinio liberalizmo krizę.

„Homoseksualai savo šeimos sampratą nori įtvirtinti su liberalios valstybės pagalba. Anksčiau liberalai reikalavo kuo mažiau valstybės, dabar jie netikėtai net santuokos, šeimos ir erotikos reikalus nori formuoti su valstybės pagalba“, – paradoksą aiškino prof. A. Jokubaitis.

Profesoriaus taip pat atkreipė dėmesį į vadinamąjį neapykantos kalbos įstatymą: „Remdamiesi valstybe liberalai nori įtvirtinti savo gero gyvenimo sampratą. Norėdama įtvirtinti homoseksualią šeimą valstybė priversta imtis piliečių minčių ir jausmų kontrolės. Todėl neapykantos kalbos įstatymo pasirodymas šalia partnerystės įstatymo nėra atsitiktinumas. Priešingai, tai du vienas kitą papildantys įstatymai.“

Visą A. Jokubaičio kalbą skaitykite ČIA.

Dr. I. E. Laumenskaitė: „Pakeitus įstatymus pasikeis ir visuomenės nuomonė?“

Dr. Irena Eglė Laumenskaitė atkreipė dėmesį į valdančiųjų teiginius, esą priėmus partnerystės įstatymą visuomenės nuomonė taps vis palankesnė, o su naująja karta daugės pritariančių vienalyčių asmenų partnerystėms ir santuokoms. Giluminiai tyrimai rodo, kad dėl didėjančio individualizmo ir vartojimo nuostatų, auga visuomenės apatija naujadarams: viešai sakoma tai, ko reikalauja įstatymai, o tikroji pozicija slepiama.

Sociologė aptarė ir naujausius Lietuvos apklausų rezultatus.

Dr. V. Malinauskas: „Prigimtinės ir sugalvotos žmogaus teisės“

Teisininkas dr. Vygantas Malinauskas aptarė prigimtinių žmogaus teisių savybes bei vis dažniau grupiniams interesams suteikiamą žmogaus teisių statusą, taip sukuriant dirbtines žmogaus teises.

„Tereikia grupės interesui suteikti žmogaus teisių statusą ir šis interesas pasidaro aukštesnis už demokratiją. Tam, kad įtakingos interesų grupės interesams suteikti žmogaus ar konstitucinių teisių statusą, pakanka pateikti naują Konstitucijos normų privalomą ir galutinį išaiškinimą pakeičiant, išplečiant Konstitucijos normų turinį arba „tarp eilučių“ atrandant naujas teises“, – aiškino teisininkas.

Kun. A. Toliatas: „Religinė bendruomenė – už įstatymo ribų?“

Kunigas Algirdas Toliatas aptarė vadinamąją atšaukimų kultūrą (angl. Cancel culture) ir kitas šeimos sampratos keitimo pasekmes religijos ir sąžinės laisvėms.

„Labai tikėtina, jog priėmus įstatymus, kurie leis teigti, kad krikščionybė yra homofobiška, prasidės krikščionybės išstūmimas iš viešosios erdvės, jos marginalizavimas, o ilgainiui galbūt ir persekiojimas“, – svarstė A. Toliatas.

Jis ragino politikus ir visuomenę nelikti abejingais, gilintis į šias svarbias temas ir nebijoti.

Doc. dr. R. Jurkuvienė: „Ateitimi besirūpinanti visuomenė rūpinasi vaikais“

Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkės doc. dr. Ramunės Jurkuvienės teigimu, apie ateitį galvoja tokia visuomenė, kurioje valstybės institucijos padeda šeimai užtikrinti vaiko interesus.

Geriausias vaiko interesas, R. Jurkuvienės nuomone, yra akivaizdus – augti su skirtingų lyčių biologiniais tėvais. Skirtingame amžiuje vaiko raidai svarbiausi tampa tai motinos, tai tėvo vaidmenys. Pasak R. Jurkuvienės, vaiko augimą su abiem biologiniais tėvais pavyksta užtikrinti ne visada, tačiau valstybė visada turi to siekti.

Doc. dr. V. Vaičaitis: „Santuoka – vienintelė konstitucinė šeimos sudarymo forma“

Kalbėdamas apie šeimos konstitucinę sampratą teisininkas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis teigė: „Konstitucija mato šeimą ir kaip vertybę iš savęs, ir kaip visuomenės pagrindą. Santuoka yra vienintelė konstitucinė šeimos sudarymo forma ir kartu vienintelė sutarčių rūšis, kurią mini Konstitucija, ir tai puikiai rodo jos svarbą. Jeigu įstatyme šalia santuokos būtų numatytos ir kitos sutartys, pretenduojančios į šeimos atsiradimo pagrindus, mano manymu, tai galėtų neatitikti Konstitucijoje įtvirtinto „šeimos kaip visuomenės ir valstybės pagrindo“ principo ir kartu Konstitucijos keitimo mechanizmo.“ Interviu su V. Vaičaičiu skaitykite ČIA.

Doc. dr. P. Čerka: “Susitarimas dėl bendro gyvenimo atliepia faktinę realybę”

Advokatas doc. dr. Paulius Čerka kalbėjo, kad bendro gyvenimo faktas yra dabartinė realybė, tačiau egzistuojantis teisinis reguliavimas taip gyvenantiems sukuria teisinį neapibrėžtumą, nenumatomumą ir nesaugumą. Pats bendro gyvenimo faktas negali būti sutapatintas su šeimos sukūrimu, nes gali būti sąlygotas ir kitų motyvų (pavyzdžiui, kartu gyvenantys studentai ar seserys).

P. Čerka atkreipė dėmesį į visuomenėje dažnai kylančią priešpriešą dėl partnerystės ir susitarimo dėl bendro gyvenimo, kai yra pritariama vienam ir prieštaraujama kitam iš jų. Pasak jo, šie reguliavimai vienas kitam neprieštarauja todėl, kad bendro gyvenimo susitarimas šeimos santykių nei kuria, nei užkerta jiems kelią.

Dėkojame renginio globėjams Vilniaus arkivyskupui metropolitui J.E. G. Grušui ir Kauno arkivyskupui metropolitui J.E. K. Kėvalui, konferencijos prelegentams bei moderatoriams Justinai Juodišiūtei ir Vyčiui Turoniui.

Konferencijos video įrašas

Apie konferenciją

Knyga „Partnerystė ar šeima: pasirinkimas Lietuvai“

Norinčius dar detaliau paanalizuoti partnerystės institutą, jo plėtrą pasaulyje, santykį su dabartiniu Lietuvos teisiniu reguliavimu ir įtaką visuomenei kviečiame skaityti naują straipsnių rinktinę „Partnerystė ar šeima: pasirinkimas Lietuvai“. Joje analizuojami partnerystės religiniai, politiniai ir moraliniai (aut. Kėvalas, Toliatas, Jokubaitis, Gudas, Coleman, George), socialiniai (aut. Regnerus, Berkmanas, Zamarytė-Sakavičienė, Vaitoška, Faust) bei teisiniai (aut. Jarašiūnas, Vaičaitis, Malinauskas, Aušrotas, Turonis, Clarke) aspektai. Taip pat detaliau aptariamas susitarimas dėl bendro gyvenimo (aut. Čerka).

Šiluvos deklaracija

Rugsėjo 12 d. Šiluvos atlaiduose minint Šeimų dieną Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas perskaitė Šiluvos deklaraciją, kurioje kviečiama gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius.

„Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius:

žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties;
vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą;
šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių;
tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus;
sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų.

Tik išsaugodami šiuos prigimtinius gėrius galime išlikti ir klestėti.“

Jeigu Jums deklaracijoje išdėstytos mintys yra artimos, galite ją pasirašyti.

Deklaracija

Kviečiame prisidėti prie LVI veiklos

Jūsų parama mums labai svarbi. Kviečiame pagal galimybes prisidėti prie Laisvos visuomenės instituto veiklų (straipsnių rašymo, viešinimo, ekspertų išlaikymo ir kt.) finansine parama ir dėkojame už Jūsų palaikymą.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]

If you want to unsubscribe, click here.