LVI komentaras

2021-03-24

PASIPRIEŠINKIME ŠEIMOS SAMPRATOS KEITIMUI

Mieli skaitytojai,

Prasidėjo Seimo pavasario sesija. Gera naujiena ta, jog joje neįtraukti nei Stambulo konvencijos ratifikavimo, nei neproporcingo atsakomybės išplėtimo už abstrakčiai įstatyme apibrėžtą „neapykantos kalbą“ projektai. Visgi kitų ideologinių klausimų šį pavasarį netrūks. Tarp jų – lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas ir LGBT interesų atstovavimu ir ideologijos sklaida garsėjančios Birutės Sabatauskaitės skyrimas Lygių galimybių kontroliere.

Rytoj Seimas spręs dėl B. Sabatauskaitės skyrimo Lygių galimybių kontroliere

Rytoj, kovo 25 d., Seimas slaptu balsavimu spręs, ar Birutė Sabatauskaitė taps naująja Lygių galimybių kontroliere.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėtų proporcingai rūpintis įvairių asmenų grupių nediskriminavimu ir lygių teisių užtikrinimu. Tuo tarpu B. Sabatauskaitė yra šališka konkrečių grupių atžvilgiu, kas atsispindi jos ilgą laiką vadovaujamo Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) veikloje.

Stebint kasdienę LŽTC veiklą ir komunikaciją organizacijos angažuotumas LGBT klausimais yra akivaizdus. Negana to, LŽTC komunikacijos kanalai gali būti traktuojami ir kaip kanalas vienos iš valdančiųjų partijų politinei darbotvarkei palaikyti. Pagrindinės LŽTC komunikuojamos temos sutampa su Laisvės partijos eskaluojamais klausimais, o LŽTC ar jo vadovės viešuose pasisakymuose neteko rasti nė vieno atvejo, kai būtų nepritariama Laisvės partijos pozicijai.

Dėl šių priežasčių grupė organizacijų, tarp jų ir LVI, kreipėsi į Seimo narius prašydamos nepritarti Birutės Sabatauskaitės skyrimui Lygių galimybių kontroliere.

Kreipimesi pastebima, kad įstatymai iš Lygių galimybių kontrolieriaus reikalauja nešališkumo, teisingumo, objektyvumo, asmeniškumų vengimo, neutralumo politinio proceso dalyvių atžvilgiu, simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms nedemonstravimo, tačiau ligšiolinė B. Sabatauskaitės veikla verčia pagrįstai abejoti teisininkės galimybės tai užtikrinti.

Raštą Seimui perdavusi Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė prof. Violeta Vasiliauskienė teigia, kad B. Sabatauskaitės veiklos prioritetai yra akivaizdūs. „LŽTC daug metų itin aktyviai dirba LGBT interesų srityje, pastaruoju metu galime stebėti suaktyvėjimą ir agituojant už Stambulo konvenciją, kuria būtų įteisinta socialinė lytis. B. Sabatauskaitei nereikia dėl to teisintis. LŽTC, kaip nevyriausybinė organizacija, gerai dirba pasirinktoje siauroje srityje. Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai – turinčiai užtikrinti nešališkus, sąžiningus ir teisingus sprendimus įvairioms grupėms nuo senolių ir neįgaliųjų iki vienišų tėvų ir skurstančiųjų – toks siauras požiūris būtų nederamas.“

Be to, neramina ir viešumoje nuskambėjusi informacija apie galimą ryšį tarp B. Sabatauskaitės, kaip įtakingo parlamentaro socialdemokrato Juliaus Sabatausko dukros, skyrimo į Lygių galimybių kontrolieres taip užtikrinant socialdemokratų paramą liberalų teikiamam kandidatui į Konstitucinio Teismo teisėjus Vytautui Mizarui.

Ką galime padaryti kiekvienas?

Seimas dėl B. Sabatauskaitės tinkamumo eiti kontrolierės pareigas spręs jau rytoj, todėl jau šiandien, o geriausia – dabar, parašykite jus atstovaujančiam Seimo nariui ar netgi Seimo narių grupei parodydami, kad visuomenei įdomu ir svarbu, ką Seimas skiria į tokius atsakingus postus, ir kad angažuoto asmens skyrimas į lygybę visoms visuomenės grupėms turinčias užtikrinti pareigas yra nederamas.

Laiško pavyzdį ir Seimo narių el. paštus rasite paspaudę nuorodą. Parašykite, Jūsų prisidėjimas svarbus!

Svarbiausias sesijos iššūkis – lyčiai neutrali partnerystė

„Tos pačios lyties partnerystė ne šiaip suteiktų šeimos teises platesniam ratui žmonių, bet atsisakytų esminės šeimos kūrimo taisyklės – lyčių skirtingumo principo. Šio principo atsisakymas reikštų ir svarbiausio šeimos siekio – užtikrinti geriausią aplinką vaikams gimti ir augti – atsisakymą. Tai iš esmės pakeistų teisinę šeimos sampratą. Ji būtų galutiniai susieta tik su emociniais, seksualiniais ir kitokiais suaugusiųjų ryšiais.

Kaip matome iš užsienio šalių pavyzdžių, tai išklibintų ir kitus šeimos principus. Juk monogamijos principas kyla ne iš emocinio sąjungos lygmens, bet iš to, kad kiekvienas vaikas turi vieną tėtį ir vieną mamą; ištikimybės ir stabilumo principai kyla iš to, kad vaikų auginimui reikia ilgalaikės tėvų sąjungos.  <…>

Kaip teigia vienas Konstitucijos teksto autorių E. Jarašiūnas, „Iš Konstitucijos kyla pareiga reguliuojant šeimos santykius visados prioritetą teikti vaiko teisėms. Tai esminis Konstitucijos akcentas. <...> Reguliuojant šeimos klausimus reikia matyti ne tik dabartį, bet ir ateitį. Todėl suprantamas dėmesys, skiriamas šeimoje esančiam vaikui, kitaip sakant, ateičiai.“

Norint, kad ateities visuomenėje būtų daugiau stiprių, dvasiškai ir fiziškai sveikų žmonių, svarbu siekti palankiausių sąlygų vaikams augti užtikrinimo. Neseniai atliktos apklausos rodo, kad Lietuvos visuomenė tai supranta: valstybės prioritetas turi būti ne šeimos statuso suteikimas homoseksualioms poroms, bet vyro ir moters bei jų vaikų šeimos stiprinimas; tos pačios lyties porų problemas derėtų spręsti nekeičiant šeimos sampratos (Susitarimo dėl bendro gyvenimo projektas).

O kas atsitinka, kai valstybė šeima pavadina tos pačios lyties sąjungas, kurios iš prigimties negali susilaukti vaikų, bet neišvengiamai anksčiau ar vėliau įgys lygias teises juos auginti? Atsitinka taip, kad valstybė nebelaiko abiejų biologinių tėvų ir jų vaikų šeimos siekiamybe, kurią skatina ir stiprina savo šeimos politika. Atsitinka taip, kad vaikai dėl suaugusių norų netenka teisės į jiems palankiausią, saugiausią ir natūraliai daugiausiai meilės suteikiančią aplinką.

Jie netenka prigimtinės teisės augti su tėčiu ir mama. Ir skirtingai nei našlaičiai, kurie prarado vieną iš tėvų dėl mirties ar kitokių nelaimių, dviejų vyrų porose augantys vaikai neturi teisės savo mamos ilgėtis. Dviejų moterų porose augantys vaikai neturi teisės ilgėtis tėčio. Nes valstybė ir tėvai sąmoningai sukūrė tokią situaciją, kad vaikas augtų be mamos arba be tėčio. Nes vaivorykštės spalvomis mirganti aplinka didžiuojasi laisve gyventi taip, kaip nori suaugusieji, ir be skrupulų ignoruoja tai, kas geriausia vaikams.“

Sociologė, profesorė Eglė Laumenskaitė įvertinusi neseniai atliktas visuomenės nuomonės apklausas rašo: „Apklaustųjų atsakymai liudija, kad žmonės nėra „homofobiški“, nes didesnei jų daliai rūpi homoseksualių porų teisinės garantijos.

Linkėjimai

Laisvos visuomenės instituto komanda

Kvietimas prisidėti prie LVI veiklos ir tapti rėmėjais

www.laisvavisuomene.lt

[email protected]