Aktualios Seimo rudens sesijos darbotvarkės teisinės iniciatyvos
Šiame naujienlaiškyje pristatysime:Vyriausybė patvirtino Nacionalinį pažangos planą
Į paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją žengiame su kontroversišku dokumentu. Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą (toliau – Planas). Jame numatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, uždaviniai ir kiekybiniai rodikliai 2030-iesiems metams. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, tai – svarbus skėtinis visų valstybės sričių pokyčius numatantis dokumentas, kuriuo siekiama spręsti kertinius iššūkius nuo ekonomikos ir švietimo iki nelygybės bei atskirties.
Iš viso įgyvendinant Planą 2021–2030 m. numatoma investuoti 18 mlrd. eurų.
Dešimčiai Plano strateginių tikslų įgyvendinti pasitelkiami trys horizontalieji principai – kurių vienas yra lygios galimybės visiems. Į pastaruosius bus privaloma atsižvelgti ir juos taikyti rengiant visus Plano uždavinių įgyvendinimo žingsnius. Žinoma, viską lems Plano įgyvendinimui kuriami ministerijų planai ir uždavinių įgyvendinimui siūlomos priemonės. Todėl būsimojo Seimo ir Vyriausybės sudėtis – labai reikšminga.
Visgi įvairių sričių ekspertai dėl dokumento išreiškė ir kritiškų vertinimų. Teisininko, LVI eksperto Ramūno Aušroto teigimu, „jeigu šio dokumento pirmtakas pasaulėžiūrine prasme buvo sąlyginai konservatyvus, akcentavo pilietiškumą, šeimos stiprinimą ir nevyriausybinių organizacijų įgalinimą (subsidiarumą), tai naujajame Plane šios kryptys „išplautos“.“
Neramina, kad rengiant Nacionalinės pažangos planą, kuris artimiausią dešimtmetį darys įtaką teisės iniciatyvoms, valdžios planams ir jų įgyvendinimo priemonėms, į visuomenės dalyvavimą pažvelgta tik kaip į formalumą. Pavyzdžiui, šeimos ir švietimo srityse veikiančios nevyriausybinės organizacijos prie Plano formavimo realios galimybės prisidėti neturėjo.
Siekiant atnešti nevyriausybinių organizacijų balsą į valstybės politiką, šeimos, socialinės ir švietimo politikos bei pilietiškumo ugdymo srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos organizuos konferenciją, skirtą aptarti 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą ir galimus nevyriausybinio sektoriaus pasiūlymus jo įgyvendinimui. Daugiau informacijos apie renginį – jau netrukus.
Svarbiausi Seimo rudens sesijos darbotvarkės klausimai
Toliau šiame naujienlaiškyje pakomentuosime svarbiausius šios Seimo sesijos darbotvarkės klausimus.
Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkės kandidatūra. Deja, tačiau svarstant paskutinės šio Seimo sesijos darbotvarkę į ją nebuvo įtrauktas Nacionalinės šeimos tarybos (toliau – NŠT) pirmininko patvirtinimo klausimas. Birželio pradžioje patvirtinta NŠT liepą išsirinko kandidatę R. Jurkuvienę į Tarybos pirmininkus, tačiau tam, kad institucija galėtų pradėti veikti, kandidatūrą privalo patvirtinti Seimas. Pagal Šeimos stiprinimo įstatymą, per penkis mėnesius nuo NŠT išrinkimo pirmininkas turi būti patvirtintas Seimo pirmininko teikimu, kitaip NŠT bus išformuota.
Nevyriausybinėms organizacijoms, atstovaujančioms šeimas, kreipusis į Seimo pirmininką, Tarybos išrinktos kandidatės Ramunės Jurkuvienės paskyrimas NŠT pirmininke buvo įtrauktas į rugsėjo 22 d. posėdžio darbotvarkę.
Prisistatydama Seimui R. Jurkuvienė aptarė didžiausius šeimoms kylančius iššūkius ir atkreipė dėmesį į pagalbos vaikui teikimą per pagalbą šeimai: „šeimai reikia padėti, o ne perimti šeimos funkcijas, ką ypač noriai vykdė totalitarinės sistemos (sovietai ir naciai). Socialinius reiškinius išstudijavę asmenys supranta, kad nėra teisingas požiūris, kai visi žino, ko reikia šeimai, ir jos pačios visai neklausia [...] Dauguma valstybių suvokia, kad turi būti sukurtas mechanizmas, per kurį pačios šeimos turi galimybę pasakyti, ko joms reikia, kaip jas paveikia vienas ar kitas teisės aktas, viena ar kita vykdoma reforma“.
Artimiausiu metu R. Jurkuvienė susitiks su skirtingomis Seimo frakcijomis, o jos paskyrimą pirmininke planuojama svarstyti 2020 m. spalio 1 d. Seimo posėdyje.
Nacionalinė šeimos taryba yra svarbi šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo procese. Tai - šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.
Kiti svarbūs Seimo sesijos darbotvarkės klausimai
Grįžtant prie Seimo sesijos darbotvarkės, būtina atkreipti dėmesį į šias šeimų interesams aktualias teisės iniciatyvas:- Prezidento siūlymai keisti Švietimo įstatymą ankstinant pradinį ugdymą ir palaipsniui ikimokyklinį ugdymą darant privalomu;
- Vyriausybės siūlymas įteisinti santuokos nutraukimą notarine tvarka;
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, keliantys abejonių, ar nebus apsunkinta tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus neteisėto vaiko paėmimo iš šeimos atveju;
- Socialdarbiečių siūlymas įteisinti notarine tvarka registruojamą partnerystę. Projekto autoriai nurodo, kad partnerystė būtų galima tik tarp vyro ir moters. Vis dėlto Europos Sąjungos teisės praktikoje tai reiškia, kad Lietuva būtų apskųsta Europos žmogaus teisių teismą, šis pripažintų, jog valstybė negali diskriminuoti vienalyčių partnerysčių, o tai lemtų atitinkamus Lietuvos civilinio kodekso pakeitimus, kurie įteisintų vienalytes partnerystes;
- Įstatymo pakeitimai, siūlantys civilinės būklės aktų registrui naikinti pareigą gauti Teisingumo ministerijos išvadą gauti leidimą tam tikrais atvejais pasikeisti pavardę (įskaitant, kai pareiškėjas turi jo lyties neatitinkančią pavardės formą arba pavardę pasikeitė užsienio valstybėje).
Linkėjimai
Laisvos visuomenės instituto komanda | | |
