LVI naujienos

2020-12-23

Mielas skaitytojau, norime su Jumis pasidalinti paskutiniais Laisvos visuomenės instituto gruodžio mėnesį nuveiktais darbais.

Gruodžio 11 d. vyko pirmoji „Šių dienų iššūkiai šeimos politikai Lietuvoje“ konferencijos dalis - „Teisinė perspektyva“. Šią konferenciją jau pristatėme praėjusiame naujienlaiškyje, dabar norime trumpai pasidalinti Daliaus Rakučio straipsniu apie prelegentų išsakytas mintis. 

"Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis akcentavo, ką konstitucijos tyrėjai prieš beveik 30 metų turėjo omenyje, rašydami konstituciją. Jis gana aiškiai pabrėžė, kad tuo laiku Lietuvoje nebuvo kitų šeimos interpretacijų ir kad konstitucijoje šeima kyla tik iš santuokos, vaiko gimimo (motinystės, tėvystės ir vaikystės) bei globos santykių. Konstitucijos negalima aiškinti jokiais teisės šaltiniais, esančiais „už Konstitucijos ribų“.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Vygandas Malinauskas "akcentavo, jog niekas žmogui ar jų grupei savęs įvardinti taip, kaip nori, netrukdo ir žodis „šeima“ nėra išimtis. Kaip ir gyventi, taip kaip nori, jei tai netrukdo kitam – tai yra jo privatus reikalas. Niekas į tai kišti negali ir nesikiša."

Kitas klausimas – šio santykio pripažinimas valstybiniu mastu, juo labiau – laikymas šeima – visuomenės pagrindu. Pasak prelegento neįmanoma išplėsti šeimos sampratos be pasekmių visuomenei. Jei būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė, tai šeimos statusas būtų suteiktas tos pačios lyties asmenų poroms, o Lietuvos teisinėje sistemoje tai neišvengiamai reikštų prigimtinės šeimos sampratos išsižadėjimą ir šeimos pavertimą „socialinių konstruktu“."

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja prof. dr. Violeta Vasiliauskienė teigė, kad „plečiant šeimos ribas, artėjama ir prie kitų šeimos formų. Jei pasakome, kad tos pačios lyties asmenų šeima niekuo nesiskiria nuo vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos, analogiškai galime teigti, kad santuoka tarp dviejų susitariančių suaugusių asmenų nėra niekuo pranašesnė už santuoką tarp trijų (ar keturių, ar šešių) susitariančių asmenų. Taigi atveriamos durys ir poligamijos, grupinės santuokos ar kitų, dar mažiau priimtinų, santuokos formų, kaip santuoka su mažametėmis mergaitėmis. Juk iki šiol šeimos samprata buvo grįsta elementariu biologiniu faktu, kad kiekvienas vaikas turi vieną mamą ir vieną tėtį. Atsisakę šio principo, kodėl turėtume sustoti ir nežengti toliau?“ 

Gruodžio 14 d. vyko antroji konferencijos dalis - „Šeimų organizacijų geroji patirtis“, kurioje 9 prelegentai lektoriai – mokslininkai, įvairių nevyriausybinių organizacijos atstovai, kalbėjo apie šių dienų išūkus šeimos politikai. Nuotolinėje konferencijoje, kuri vyko Zoom platformoje, tiesiogiai dalyvavo daugiau nei 50 dalyvių, tarp kurių nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, visuomenės atstovai taip pat ir Seimo nariai. Transliaciją per LVI socialinius tinklus Facebook bei YouTube, stebėjo virš 15,5 tūkstančių žmonių. 

Konferenciją atidaręs ir organizatorių vardu kalbėjęs LVI valdybos pirmininkas Audrius Globys pabrėžė, kad „remiantis Lietuvos konstitucijos 38 straipsniu šeima yra valstybės pamatas, o ne šalutinis statinys ar dekoracijos detalė, ir kiek jis bus stiprus – tiek bus stipri ir pati valstybė. „Paplovus“ šį pamatą, kas yra nutikę ne vienoje kitoje šalyje, susvyruoja visas statinys, kyla daugybė problemų, ką iš esmės stebime ir dabartinėje ES, tad labai svarbu yra prieš žengiant bet kokį žingsnį šioje srityje, išgirsti mokslininkų ir visuomeninių organizacijų žodį, atlikti tyrimus, o reaguojat į iššūkius – surasti tikrai išmintingus sprendimus.“

Doc. dr. Ramunė Jurkuvienė, Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė pristatė platų vaizdą, kas su šeimomis vyksta šiandieninėje Lietuvoje. „Valstybės struktūros, pagal 38 Konstitucijos straipsnį, turėtų save suvokti kaip padedančias šeimai ir ją aptarnaujančias. Jei tai nevyksta, pagelbstinčios šeimai sistemos gali paversti šeimą sau pavaldžiu objektu, nevengdamos pažeisti šeimos ribas ir jos autonomiją. Žvelgdami į šeimą kaip sistemą mokslininkai sutaria, kad vyro ir moters ryšys šeimoje yra pats svarbiausias. Jei jis silpnėja (ar tam tikrų ideologijų yra sąmoningai silpninamas, nevengiant dirbtinio supriešinimo tarp vyrų ir moterų, vaikų ir tėvų) valstybė patiria pasekmes: mažėja santuokų ir daugėja skyrybų skaičius, ganėtinai sparčiai daugėja vienišų mamų ir tėvų, auginančių vaikus, mažėja gimstamumas ir gyventojų skaičius valstybėje, visuomenė senėja.“

Labai svarbus veiksnys, galintis, anot doc. R. Jurkuvienės, gerinti šeimų situaciją padedantis spręsti joms kylančias problemas yra nuolatinio grįžtamojo ryšio tarp šeimos ir valdžios institucijų mechanizmo sukūrimas. Jei valdžios struktūrose esantys žmonės girdėtų šeimų balsą, matytų ir suvoktų šeimų tikrovę ir norėtų bei galėtų adekvačiai reaguoti, situaciją keistųsi, gerėtų. Kol kas tai yra didžiausia problema.



Visi prelegentai akcentavo, kad reikalinga ne kosmetiškai, o realiai stiprinti ir skatinti šeimas bei jų norą turėti vaikų. Kaip dr. Aušra Stancikienė, kalbėjusi apie šeimos, auginančios vaiką su negalia psichosocialinę situaciją ir jos išgyvenimo strategijas, pabrėžė – šeima gali išgyventi be valstybės, bet valstybė be šeimos ir vaikų – niekuomet.

Laisvos visuomenės institutas artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga nori Jums palinkėti – ramybės, išminties ir laisvės. Būkite sveiki ir nepamirškime – jog mūsų tėvai, seneliai yra gyvenę sunkiais laikais ir būdami susitelkę įveikė visas negandas. Tad sėskime prie Šv. Kūčių ir Kalėdų stalo su tikra viltimi, tikėjimu ir džiaugsmu.

LVI komanda

+37061401479