LVI komentaras

Lietuvos politinių pokyčių kontekste itin aktualia žinia tapo Popiežius Pranciškaus pasisakymas apie homoseksualių asmenų teisinę apsaugą.

Praeitą savaitę kino festivalyje pristatytas dokumentinis filmas apie popiežių Pranciškų. Filme „Francesco“ nuskambėjo prieš pusantrų metų popiežiaus išsakytos mintys apie homoseksualių asmenų apsaugai reikalingą įstatymą, o jų vertimai į įvairias kalbas netruko apskrieti pasaulio žiniasklaidą. To pakako, kad prasidėtų spekuliacijos apie popiežiaus paramą homoseksualių porų partnerystei lavina.

Šiame naujienlaiškyje skaitykite:

• Ark. Kęstučio Kėvalo bei teisininkės Kristinos Zamarytės-Sakavičienės įžvalgos apie popiežiaus Pranciškaus pasisakymą;

• Susitarimas dėl bendro gyvenimo – kartu gyvenančių asmenų praktiniams rūpesčiams spręsti.

Paprašytas pakomentuoti popiežiaus žodžius ark. K. Kėvalas teigia, kad popiežiaus žodžiams suprasti būtinas kontekstas, kurio dar nežinome. Arkivyskupo nuomone, popiežiaus sakiniuose „Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimoje. Jie yra Dievo žmonės“ ir „Turime turėti civilinės sąjungos įstatymą, taigi, įstatymiškai tokios sąjungos būtų globojamos“ išsakyta mintis neturi nieko bendra su partneryste. „Civilinė sąjunga įstatymiškai yra daug platesnė sąvoka nei partnerystė. Popiežius kalba, kad galbūt kažkokiu būdu galima rasti civilinį įteisinimą tiems žmonėms, kurie negali įteisinti santuokos ar partnerystės“, – detalizavo K. Kėvalas.

Atkreipus dėmesį į diskusijose skambančius svarstymus, ar citatos reiškia, kad popiežius pripažįsta ir patį homoseksualių asmenų santykį, kuris Bažnyčios įvardytas kaip nuodėmė, Kauno arkivyskupas pridūrė, kad tam suprasti būtina sulaukti komentaro iš Vatikano, o iki tol „susilaikyti nuo drąsių interpretacijų, kuriomis į šventiko lūpas sudedami dalykai, kuriuos jis nebūtinai turėjo mintyse tardamas žodžius.“ Visą interviu su Kauno arkivyskupu K. Kėvalu skaitykite čia.

Teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė: „Popiežius nepasisakė už partnerystės įstatymo projektą“
​​​​​​​
Kai kuriems politikams ir netgi Lietuvos gėjų lygai traktuojant nuskambėjusį popiežiaus Pranciškaus pasisakymą kaip paramą homoseksualių porų partnerystės įteisinimui, situaciją komentuoja LVI valdybos narė, teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Visą straipsnį rasite čia, o toliau kviečiame skaityti šio straipsnio ištrauką. 

Popiežiaus mintys pasiklydo vertime

Popiežius nekalbėjo apie homoseksualių asmenų santuoką ar partnerystę, bet tik apie „civilinio sugyvenimo įstatymą“ (filmo originale ispanų k. ley de convivencia civil). O daugumoje vertimų ir net filmo subtitruose buvo  minimas „civilinių sąjungų įstatymas“ (anglų k. civil union law).

Toks vertimas nuo pat pradžių iškreipė Popiežiaus žodžius. Ispaniškai jis pasakė ne „union civil", bet „convivencia civil“. Tai nėra tas pats. Sugyvenimas (bendras gyvenimas) nereiškia santuokai artimo sandorio – civilinės sąjungos (ar partnerystės). Pasirodo interpretacijų, kad kalbėdamas apie sugyvenimo įstatymą, Popiežius turėjo omenyje homoseksualių asmenų civilinę sąjungą (arba partnerystę). Visgi net atkakliausiems partnerytės šalininkams nedera į Popiežiaus lūpas įdėti Bažnyčios mokymui prieštaraujančių žodžių, kurių jis nepasakė.

Popiežiaus žodžiai Lietuvos teisėkūros kontekste

Popiežius nenusakė „civilinio sugyvenimo įstatymo“ turinio, o jis priklauso ne nuo įstatymo pavadinimo, bet nuo konkrečioje šalyje galiojančių teisės normų ar teisėkūros iniciatyvų.

Aišku, kad Popiežius kalba apie kartu gyvenančių homoseksualių porų teisinę apsaugą ir apie tai, kad ją turi nustatyti įstatymas. Lietuvos politiniame spektre dėl to abejonių nekyla – iš esmės visos partijos pasisakytų už, bet nesutariama, kokiu būdu: Partnerystės ar Bendro gyvenimo susitarimo įteisinimu.

Teisiniu požiūriu aktualu, ką Popiežius turėjo omenyje: 1) ar įstatymą, kuris numatytų tos pačios lyties asmenims teisę sukurti šeimą, analogišką vyro ir moters santuokai (Partnerystės įstatymo projektas); 2) ar tokį įstatymą, kuris šeimos santykių nekurtų, bet numatytų apsaugą ir reguliuotų kartu gyvenančių asmenų finansinius, paveldėjimo santykius, spręstų turto dalybų skiriantis klausimus, suteiktų socialines garantijas, teisę gauti informaciją ir rūpintis vienas kitu ligos atveju ir t.t.(Bendro gyvenimo susitarimo įstatymo projektas).

Šiuo aspektu būta skirtingų interpretacijų dėl iš skirtingų kontekstų ištrauktų ir filme sumontuotų Popiežiaus pasisakymo nuotrupų. Kartu su pasisakymu apie homoseksualiems asmenims reikalingą „civilinio sugyvenimo įstatymą“ buvo parodyta ir ši ištrauka: „Homoseksualūs asmenys turi teisę būti šeimos dalimi. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę į šeimą. Niekas negali būti dėl to išmestas ar dėl to kentėti“. Tai sudarė įspūdį, kad Popiežius kalba apie įstatymą, kuris užtikrintų homoseksualiems asmenims teisę kurti šeimą.

Tačiau vertinant ištrauką 2019 m. interviu kontekste (o ypač kartu su kitais Popiežiaus pasisakymais), matyti, kad Popiežius turi omenyje „teisę į šeimą“ plačiąja prasme – skatina artimuosius, tėvus neatsižadėti homoseksualių asmenų, priimti juos, „neišvaryti“ jų iš šeimos. Tai nereiškia teisės dviem vienos lyties asmenims kurti šeimą, kuri būtų analogiška vyro ir moters santuokai.

Taigi ne – Popiežius nepasisakė už vienos lyties partnerystę, kaip ją reguliuotų LR Civilinį kodeksą papildantis Partnerystės projektas. Juk partnerystė yra šeimos institutas, kuris tiek pagal Lietuvos teisę, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją įtvirtintų santuokai analogišką šeimos kūrimo būdą. Teisiniu požiūriu homoseksualių asmenų partnerystė būtų lygiavertė vyro ir moters santuokai. Tai reiškia, kad valstybė vienodai vertintų ir pagal Konstitucijos 38 straipsnį privalėtų taip pat saugoti, globoti ir remti tos pačios lyties porų privatų gyvenimą ir santuokinę moters bei vyro šeimą (mokinių lytiškumo ugdymo programose, pagalbinio apvaisinimo finansavime ir kt.).

Popiežiaus pasisakymą apie homoseksualiems asmenims reikalingą teisinę apsaugą labiau atitiktų Lietuvoje parengtos Civilinio kodekso pataisos, kurios numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Susitarimas dėl bendro gyvenimo

Susitarimą dėl bendro gyvenimo (toliau – Susitarimas) galėtų sudaryti kartu gyvenantys asmenys, kurie nesiekia ar negali sukurti šeimos. Šio projekto tikslas – numatyti teisines garantijas ir išspręsti kartu gyvenančių asmenų praktines problemas: paveldėjimą, informaciją ligos atveju, turto dalybas, būsto nuomą ir pan.

Susitarimas atlieptų poreikį apsaugoti homoseksualių porų (ir kitų ne santuokoje kartu gyvenančių asmenų) teises ir interesus. Tačiau jų santykius reguliuotų ne per šeimos, o per jungtinės veiklos institutą, kurio nuostatas šiuo metu teismai taiko spręsdami sugyventinių bylas. Kitaip tariant, bendrai gyvenančių asmenų, kurie nenori arba negali kurti šeimos, Susitarimo projektas neprilygintų santuokinei vyro ir moters šeimai. Daugiau apie susitarimą dėl bendro gyvenimo ir jo skirtumus nuo partnerystės rasite čia.